„Claude Code" viską apvertė: DI burbulas tapo verslo realybe
Data: 2026 m. gegužės 4 d.
Anthropic" pajamos per du mėnesius šoktelėjo nuo 14 iki 30 mlrd. dolerių – ir tai ne spekuliacijos, o tikras verslo pokytis, kurį pradėjo DI kodavimo agentai.
Trumpai (TL;DR):
„Anthropic" metinis pajamų rodiklis per maždaug aštuonias savaites išaugo nuo 14 iki 30 mlrd. dolerių. Tokio augimo tempo programinės įrangos istorijoje dar nebuvo.
Lūžio priežastis – AI coding agents (DI kodavimo agentai) tipo „Claude Code", kurie realiai perėmė programuotojų darbus: vienas „SemiAnalysis" komandos žmogus dabar atlieka tiek, kiek anksčiau keturi.
Klausimas dabar ne „ar DI burbulas sprogsta", o „ar šis pokytis apsiribos programuotojais, ar persikels į teisę, finansus ir rinkodarą".
Prieš pusmetį DI sektoriuje tvyrojo nemalonus klausimas: ar visa tai ne kitas „dot-com" burbulas? Šimtai milijardų skolintų dolerių, duomenų centrai statomi rekordiškai sparčiai ir beveik jokio pelno. Pati „Anthropic" nurodė, kad jos metinis pajamų rodiklis siekė 14 mlrd. dolerių, nors augo daugiau nei dešimt kartų kasmet trejus metus iš eilės. Net „OpenAI" vadovas Samas Altmanas viešai pripažino: „Mano nuomone, investuotojai dėl DI susijaudino per daug." Šiandien tas klausimas skamba visai kitaip.
Vienas atnaujinimas, kuris viską pakeitė
2024 metų lapkritį „Anthropic" išleido „Claude Code" – ne eilinį pokalbių robotą, o tai, ką pramonė vadina agentic coding tool (agentinis kodavimo įrankis). Skirtumas esminis: ankstesni įrankiai tik patardavo, o šis daro viską už jus. „Claude Code" viešai prieinamas tapo 2025 metų gegužę, o iki 2026 metų vasario pasiekė 2,5 mlrd. dolerių metinį pajamų rodiklį. „OpenAI" atsakė savo Codex įrankiu, „Anysphere" – Cursor redaktoriumi. Visa kodavimo agentų kategorija iš nulio tapo kelių milijardų dolerių rinka per mažiau nei metus.
Praktinis poveikis greitai tapo matomas ne tik reklaminiuose tekstuose. „SemiAnalysis" komanda, analizuojanti puslaidininkių rinką, tą patį darbą atlieka su keturis kartus didesne produkcija, nedidindama darbuotojų skaičiaus. Politikos analitikas Timas Fistas iš „Institute for Progress" atvirai sakė, kad darbe „jaučiasi absurdiškai", nes „Claude" iš esmės atlieka apie 90 proc. jo darbo. Markas Zuckerbergas investuotojams pranešė: „Projektai, kuriems anksčiau reikėdavo didelių komandų, dabar įvykdomi vieno talentingo žmogaus." Laikantis šios logikos, „Meta" netrukus paskelbė atleidžianti 10 proc. darbuotojų.
Duomenys: kai mokslinis tyrimas pakeičia išvadą
Šį kartą kalbame ne tik apie atskirus pasakojimus. Pirmajame METR tyrimo etape, naudojant ankstyvuosius 2025 metų DI įrankius, programuotojai užduotis atlikdavo 19 proc. lėčiau su DI nei be jo. Būtent šis tyrimas 2024 metų rugsėjį paskatino daug apžvalgininkų rašyti, kad DI yra tikras burbulas. Tačiau 2025 metų rugpjūtį METR pradėjo naują eksperimentą su naujesniais įrankiais ir susidūrė su netikėta problema: programuotojai ėmė atsisakyti dalyvauti tyrime, nes nenorėjo dirbti be DI. Tai savaime daug pasako. Mokslininkai padarė išvadą, kad 2026 metų pradžioje programuotojai naudodami DI įrankius greičiausiai dirba dar sparčiau nei anksčiau.
Pagal naujausius duomenis, „Claude Code" šiuo metu yra atsakingas už 4 proc. visų viešų „GitHub" įkėlimų, o prognozuojama, kad metų pabaigoje šis skaičius viršys 20 proc. Tai nebėra eksperimentas – tai infrastruktūra, ant kurios statoma.
Piniginiai rodikliai, kurie stebina net optimistus
Augimas nuo 14 iki 30 mlrd. dolerių per maždaug aštuonias savaites sunkiai suvokiamas įprastomis programinės įrangos verslo sąvokomis. „Meritech" analitikas Alexas Claytonas nurodė peržiūrėjęs daugiau nei 200 biržinių programinės įrangos bendrovių ir tokio augimo tempo niekada nematęs. Kitas palyginimas: „Salesforce" prireikė apie 20 metų pasiekti 30 mlrd. dolerių metines pajamas. „Anthropic" tai padarė per mažiau nei trejus metus nuo veiklos pradžios.
Vaizdas platesnis: debesų paslaugų augimas spartėja visur. „Google" debesų pajamos 2025 metų vasarį augo 48 proc. per metus, „Microsoft" – 39 proc., „Amazon" – 24 proc. Klientų, kurie per metus „Anthropic" produktams išleidžia daugiau nei 100 tūkst. dolerių, skaičius per metus išaugo septynis kartus. Daugiau nei 500 klientų kasmet išleidžia virš milijono dolerių. Tai ne vartotojiška aistra naujovėms – tai įmonių biudžetų eilutės.
Lietuva šiame kontekste nėra nuošalėje. 2025 metų „Cybernews" tyrimo duomenimis, Lietuva pagal DI įsisavinimą ir aktyvų naudojimą užima 7 vietą pasaulyje. Tai signalas, kad lietuviai išskirtinai greitai perpranta inovacijas ir jas pritaiko tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tokios įmonės kaip „Tesonet", „Vinted", „Surfshark" ar „Oxylabs" jau dirba su DI įrankiais. Klausimas, ar Lietuvos programuotojų darbo rinka pajus tą patį spaudimą, kurį jau jaučia JAV.
Kur baigiasi kodavimo išimtis
Kritiškas klausimas: ar visa tai tik programuotojų reikalas? DI kodavimo kategorija iš nulio tapo kelių milijardų dolerių rinka per mažiau nei metus. Bet ar teisininkai, finansų analitikai ir rinkodaros specialistai yra tokioje pat padėtyje?
MIT tyrimas, įvertinęs apie 3 000 realių biuro darbuotojų užduočių, atskleidžia tokią dinamiką: 2024 metų viduryje DI modeliai galėjo atlikti apie 50 proc. trijų–keturių valandų trukmės užduočių. Šiek tiek vėliau – jau 65 proc. Prognozė 2029 metams: 80–95 proc. visų teksto užduočių. Pennsylvanijos universiteto Generatyvinio DI laboratorijos vadovas Etanas Molikas yra sakęs, kad „daug žinių darbo – teisė, finansai, konsultacijos, rinkodara – labiau panašus į kodavimą, nei skiriasi nuo jo".
Tačiau skeptikų pozicija rimta. Rizikos kapitalo partneris Paulas Kedrosky pateikia tokią analogiją: 2006–2007 metų nekilnojamojo turto rinka JAV. Paklausa kuria pasiūlą, pasiūla kuria naują paklausą – kol viskas sustoja. Investuotojai, kurie finansuoja šias bendroves, daro konkrečius statymus: skaičiavimo kaštai toliau kris, pajamos augs greičiau nei nuostoliai, o tas, kas 2029 metais valdys DI infrastruktūros sluoksnį, uždirbs tiek, kad tarpiniai nuostoliai taps nereikšmingi.
Pelningumo klausimas: atidėtas, bet neišspręstas
Nei „Anthropic", nei „OpenAI" kol kas nėra pelningos. „Anthropic" 2025 metų rugsėjį uždarė 13 mlrd. dolerių finansavimo raundą, vertinantį bendrovę 183 mlrd. dolerių. 2026 metų vasarį sekė dar 30 mlrd. dolerių raundas, padidinęs vertinimą iki 380 mlrd. dolerių. „Anthropic" tikisi pelno 2028 metais, „OpenAI" – 2030-aisiais. Sumos jau tokios didelės, kad tai nebėra rizikos kapitalo lažybos – tai makroekonominiai sprendimai.
Ką tai reiškia Europos ir Lietuvos įmonėms? Visų pirma tai, kad klausimas „ar naudoti DI kodavimo įrankius" nebėra techninis. Tai konkurencinio pranašumo klausimas. Lietuviška patirtis jau yra: „Hostinger" automatizacija leido išvengti kelių šimtų papildomų klientų aptarnavimo specialistų samdymo, o 2025 metais klientų sėkmės komanda sumažėjo penktadaliu ne dėl atleidimų, o dėl to, kad išėjusiųjų vietų nebereikėjo užpildyti. Tai ne ateities scenarijus – tai jau vyksta.
Ponas Obuolys sako:
Prieš pusmetį rašiau, kad DI burbulas yra tikras ir sprogimas neišvengiamas. Rėmiausi METR tyrimu, kuris parodė, kad programuotojai su DI dirba 19 proc. lėčiau. Tai buvo gerai atliktas tyrimas. Problema – jis matavo 2025 metų pradžios rodiklius.
Dabar ta pati organizacija konstatuoja, kad programuotojai atsisako dalyvauti tyrimuose, nes nenori dirbti be DI. Tai ne metodologinė problema – tai signalas. Kai žmonės atsisako užmokesčio už tai, kad galėtų dirbti su įrankiu, tas įrankis jau nėra eksperimentas.
Ar augimas tęsis? Nežinau. Ar „Anthropic" uždirbs pinigus ir toliau? Gali būti. Tačiau vienas dalykas aiškus: įrodinėjimo našta pasikeitė. Anksčiau skeptikai klausinėjo, kur pajamos. Dabar optimistai turi atsakyti į sunkesnį klausimą: ar tai, kas veikia su kodu, veiks ir su žmogaus kalba, derybomis bei teisine argumentacija. Jei veiks – šio dešimtmečio ekonomika atrodys visiškai kitaip.
Šaltiniai: „The Atlantic", „Anthropic" oficialūs pranešimai, „METR" tyrimų ataskaitos, „Bloomberg", „SaaStr", „Sacra", „MIT Technology Review", „Cybernews", „Turing College".