Kas AI bijo mažiausiai? Ne jaunimas. 50-mečiai.
Data: 2026 m. rugpjūčio 19 d.
Pew Research apklausa atskleidė: dėl AI labiausiai nurimo ne Z karta, o 50–64 metų amerikaičiai, nors tuo pat metu 72% jų tiki, kad AI atims darbus.
Trumpai (TL;DR):
52% amerikiečių dabar labiau nerimauja dėl AI nei džiaugiasi juo – aukščiausias rodiklis nuo 2021 m., kai „Pew" pradėjo tokias apklausas.
50–64 metų grupė yra vienintelė, kurioje nerimo rodiklis ne auga, o mažėja: nuo 59% (2023) iki 52% (2025).
Jaunimas iki 30 metų pirmą kartą tapo pesimistiškesnis nei vyresniosios kartos – tai apverčia įprastą prielaidą, kad technologijų entuziastai yra jaunuoliai.
Klausdamas, kuriai amžiaus grupei AI kelia mažiausiai nerimo, greičiausiai rinktumėte iš trijų: studentai, startuolių kūrėjai arba tas technologijų entuziastas su trim monitoriais. Penkiasdešimtmečiai į sąrašą nepatektų. Ir vis dėlto.
„Pew Research" birželį paskelbė naujausią metinės AI nuostatų apklausos bangą. Bendra žinia: amerikaičiai AI bijo labiau nei bet kada anksčiau. 52% respondentų sako esą „labiau susirūpinę nei susijaudinę" dėl AI plitimo kasdieniniame gyvenime. 2021 m., kai ši serija prasidėjo, tas skaičius buvo 37%.
Jaunimas nusprendė bijoti
Centrinį radinį „Pew" pats aiškiai išskiria: kas nutiko su jaunesniais respondentais. Tarp nesulaukusių 30 metų jau 55% labiau nerimauja nei džiaugiasi. Pirmą kartą per visą apklausos istoriją jauniausias segmentas taip ryškiai persikėlė į neigiamą pusę.
Tai nėra visiškai netikėta. Lygiagrečiai vykdomos apklausos rodo panašias tendencijas: jaunimas skaito apie masiškai atleistus programuotojus, mato susmukusius darbo skelbimus IT sektoriuje ir supranta, kad jų karjeros pradžia sutapo su industrijos pertvarkymu. Tačiau konkretus Vilniaus junior developer, kuriam jau treti metai sakoma, kad jo pozicijos „greitai neliks" – tai iliustracija, ne apklausos radinys.
Tačiau tikroji staigmena yra ne jaunimas.
50-mečiai ramėja
50–64 metų grupė juda priešinga kryptimi. 2023 m. 59% iš jų sakė esą labiau susirūpinę. 2024 m. tas skaičius krito iki 56%. 2025 m. – iki 52%. Tai vienintelė amžiaus grupė, kurioje rodiklis kiekvienais metais mažėja.
Čia reikia tiksliai suprasti proporcijas: tik 8% tos pačios grupės sako esą „labiau susijaudinę nei susirūpinę". Tai nėra AI meilės istorija. Likę 40% patenka į neutralią zoną – nei jaudinasi, nei bijo. Ir ta zona plečiasi.
Dar keisčiau: ta pati grupė darbo netekimo perspektyvą vertina niūriau nei pernai. 72% dabar mano, kad per 20 metų bus „mažiau darbo vietų". 2024 m. taip teigė 69%. Kitaip sakant: jie vis labiau tiki, kad AI pertvarkys darbo rinką, tačiau vis mažiau pyksta dėl to.
Kodėl taip gali nutikti?
„Pew" pateikia radinį, ne paaiškinimą. Bet kelios logikos versijos laikosi.
50–64 metų žmonės jau patyrė bent vieną didelį technologinį lūžį darbo vietoje. Asmeninis kompiuteris, internetas, išmanieji telefonai, debesų kompiuterija – kiekvienas kartas sukeldavo tą pačią baimės bangą ir pasibaigdavo kitaip, nei bijota. Tikėtina, kad šis stebėjimas iš vidaus formuoja santūresnį požiūrį: matėme, išgyvenome, pamatysime ir šį kartą.
Be to, šiai grupei pensija nebėra abstrakti ateitis. Darbo netekti visada skaudu, bet 55 metų žmogus skaičiuoja kitaip nei 27 metų, kuriam prieš akis dar 40 karjeros metų.
Atskirame tyrime „SHRM" (Amerikos žmogiškųjų išteklių vadybos asociacija) nustatė, kad X karta darbo vietoje yra optimistiškesnė AI atžvilgiu nei Z karta ir millennials. Tas radinys dera su „Pew" duomenimis ir leidžia manyti, kad čia kalba apie kartą, o ne atsitiktinius skaičius.
Metodologinė pastaba, kurios negalima praleisti
„Pew" aiškiai pažymi: kiekvienais metais apklausiami nauji respondentai, ne tie patys žmonės. Be to, amžiaus grupė priklauso nuo to, kiek žmogui metų apklausos metu. Teoriškai tas pats asmuo 2024 m. galėjo patekti į „30–49" segmentą, o 2025 m., sueinus 50-čiai, jau į „50–64".
Tai nereiškia, kad radinys netikras. Reiškia, kad stebima tendencija amžiaus grupėje, o ne individualių žmonių nuomonės kaita. Smulkus skirtumas, bet svarbus, jei nori suprasti, ką skaičiai tikrai sako.
Ką tai reiškia čia
Lietuva neturi analogiško ilgalaikio AI nuostatų tyrimo pagal amžiaus grupes. Tačiau bendra kryptis nuo lietuviškų duomenų nesiskiria: jaunimas naudoja AI aktyviau, tačiau ne vienas „15min" ar „Delfi" komentatorius, kuriam per 50, rašo ne iš baimės, o iš abejingumo. Tai visiškai kita emocinė pozicija.
Abejingumas nėra palaikymas. Bet abejingas pirkėjas rinkoje lengviau virsta vartotoju nei tas, kuris aktyviai priešinasi.
Ponas Obuolys sako:
Labiausiai įstrigo ne skaičiai. Paradoksas. Grupė, kuri vis labiau tiki, kad AI atims darbus, tuo pat metu vis mažiau jaudinasi dėl AI. Statistikos žmonėms tai atrodytų kaip klaida. Gyvenime tai vadinama susitaikymu arba prioritetų perskirstymu.
Penkiasdešimtmetis, per karjerą matęs du ekonomikos nuosmukius, „dotcom" burbulo sprogimą, finansų krizę ir pandemiją, žiūri į AI kitaip. Ne todėl, kad naivus. Jo nerimo resursai jau buvo investuoti kitur ir grąžos nesulaukė. Ši karta mokėsi iš patirties: baimė technologijų nesustabdo.
Jaunimui kitaip. Jie žiūri į darbo skelbimus, mato „AI skills required" ir supranta, kad taisyklės keičiasi greičiau, nei jie suspės prisitaikyti. Ta baimė racionali. Juokinga tik tai, kad ji dabar didesnė nei tų, kurie turėtų labiausiai bijoti darbo netekimo.
Šaltiniai: „Pew Research Center" („How do Americans feel about AI overall?"), „SHRM" (Gen X AI optimism workplace research), „Gizmodo" (pirminė analizė).