Kaip atrodo gyvenimas „protingiausiuose“ 2025-ųjų pasaulio miestuose

Nuo DI valdomo transporto iki absoliučiai bekontakčio gyvenimo be grynųjų – šie penki miestų klasteriai atsidūrė Pasaulinio inovacijų indekso viršūnėje dėl savo pažangiausių technologijų ir kasdienio išradingumo.

Sparčiai kylant DI, autonominiams automobiliams ir žaliosios energijos bumui, inovacijos vystosi greičiau nei bet kada anksčiau. Tačiau keletas vietų išsiskiria kaip varančios didžiausią pažangą.

Štai kaip atrodo gyvenimas penkiuose geriausiuose.

1. Šendženas-Honkongas-Guangdžou (Kinija)

Kinija šiais metais pirmą kartą prasiveržė į GII dešimtuką, o tai lėmė sparčiai augantis patentų skaičius, investicijos į mokslą ir rizikos kapitalo augimas. Dabar jai priklauso 24 iš 100 pirmaujančių klasterių, o Pietų Kinijos technologijų centras Šendženas-Honkongas-Guangdžou užėmė pirmąją vietą.

Šiame regione technologijos yra įaustos į kasdienį gyvenimą, o inovacijos įtvirtintos kultūroje. Honkongo gyventojas Jamie Riveris sako, kad gatvės turguje pardavėjai naudoja QR kodus mokėjimams šalia ranka rašytų kainų ženklų, o mažų parduotuvių savininkai valdo savo pristatymo užsakymus per tris skirtingas programėles. „Senojo ir naujojo susidūrimas sukuria šią keistą energiją, kur niekas nebijo bandyti naujų dalykų“, – sako Riveris, čia gyvenantis trejus metus.

Honkongo „Octopus“ kortelė, kuri iš pradžių 1997 m. buvo pristatyta kaip mokėjimo būdas viešajam transportui, dabar yra mėgstamiausias kasdienis technologinis sprendimas, kurį galima naudoti mokant už viską – nuo pardavimo automatų iki parkavimo skaitiklių. (Pagalvokite apie tai, kai kitą kartą pildysite savo Vilniečio kortelę.)

Norintiems patirti pažangiausias Honkongo technologijas, Riveris rekomenduoja naktį plaukti „Star Ferry“ keltu ir stebėti „Šviesų simfonijos“ šou, kuris sinchronizuoja muzikinį takelį su šviesomis, lazeriais ir LED ekranais ant 43 pastatų. O kūrybinio susikirtimo pavyzdžiui, PMQ (buvęs policijos nuovados pastatas) dabar talpina studijas, parduotuves ir kavines. „Pamatysite 3D spausdinimo dirbtuves šalia tradicinių kaligrafijos studijų“, – sakė jis.

Šendženas, kuriame įsikūrusios tokios pasaulinės korporacijos kaip „Huawei“ ir „Tencent“, iš žvejų kaimelio į technologijų galiūną pavirto neatsitiktinai. Tai buvo sąmoningas Kinijos vyriausybės žingsnis, kai 1980 m. miestas buvo paskelbtas pirmąja specialiąja ekonomine zona, siūlančia mokesčių lengvatas ir paskatas inovacijoms skatinti. Jo, kaip kūrybiškumo centro, statusas tik išaugo po to, kai 2008 m. jis buvo pavadintas UNESCO Kūrybiniu miestu, o investicijos finansavo kūrybines erdves, tokias kaip „Shenzhen Open Innovation Lab“.

„Ši palaikanti sistema leidžia greitai plėstis ir eksperimentuoti“, – sakė Leonas Huangas, čia gyvenantis nuo 2008 m. „Kūrybinės erdvės, tokios kaip OCT Loft ir Shekou dizaino draugija, yra prieinamos visiems, suteikdamos įperkamą prieigą prie pažangių įrankių, įskaitant VR įrangą. Žmonių, kurie lankosi šiose erdvėse, įvairovė, įskaitant mėgėjus, studentus ir profesionalus iš technologijų kompanijų, tokių kaip „Huawei“ ir DJI, prisideda prie tikrai įtraukiančios atmosferos.“

Huangas siūlo lankytojams pamatyti vieną iš įmantrių dronų šou, kurie vyksta virš Šendženo Talentų parko įlankos arba per didelius renginius, tokius kaip Pavasario šventė ir Nacionalinė diena. Miestas neseniai pasiekė pasaulio didžiausio dronų šou rekordą, panaudodamas beveik 12 000 dronų. Mūsų fejerverkai po šito atrodo kaip akmens amžius.

2. Tokijas-Jokohama (Japonija)

Antroje vietoje esantis Tokijo-Jokohamos klasteris pateikia didžiausią tarptautinių patentų paraiškų procentą pasaulyje – daugiau nei 10% visų pasaulinių paraiškų. Tačiau gyventojai vertina tai, kad technologijos ir inovacijos čia atrodo praktiškos, o ne rėksmingos.

„Japonijoje technologijos nėra kažkokia laukinė fantazija apie skraidančius automobilius, kokius mes visi įsivaizdavome 2050-aisiais“, – sakė Dana Yao, kuri sutiko savo vyrą Tokijuje ir dabar dalija savo laiką tarp Japonijos ir JAV. Vietoj to, sako ji, tai yra traukinio kortelė, kurią galima naudoti autobusams ir pardavimo automatams, ir DI jutikliai savitarnos parduotuvėse, leidžiantys atsiskaityti be grynųjų. „Rasite šias mažas, bet galingas inovacijas visur. Jos yra aukštųjų technologijų, bet vis dar tokios žmogiškos ir iš tikrųjų naudingos.“

Keliautojai gali patirti šį į technologijas orientuotą pasaulį „Henn Na“ viešbutyje, kur registracija yra visiškai automatizuota, dalis personalo yra robotai, o „išmaniosios lovos“ reguliuoja temperatūrą optimaliam miegui. Yao taip pat rekomenduoja pasivažinėti be vairuotojo traukiniu Yurikamome linija Tokijo įlankoje. „Jis yra visiškai automatizuotas ir suteikia nuostabius miesto bei Vaivorykštės tilto vaizdus“, – sakė ji.

Skaitmeninių stebuklų dozei „teamLab Planets“ siūlo technologiškai įtraukiantį meno potyrį. „Ištisi kambariai reaguoja į jūsų judesius, šviesą ir garsą“, – sakė Yao. „Tai tiesiog neįtikėtina.“

3. San Chosė-San Fransiskas (JAV)

Visame pasaulyje žinomas kaip Silicio slėnis, San Chosė-San Fransisko klasteris pirmauja pasaulyje pagal rizikos kapitalą (VC), generuodamas beveik 7% visų pasaulinių sandorių. GII ataskaitoje taip pat nustatyta, kad čia inovacinė veikla yra labiausiai koncentruota vienam gyventojui.

Būtent šis tankis ir toliau traukia verslininkus ir startuolių įkūrėjus, ypač dabar, kai DI galimybės atrodo beribės. „Niekada nenorėjau gyventi San Fransiske iki šiol. Tai lyg originalus „dot com“ bumas. Labai protingi žmonės čia renkasi, o tie, kurie buvo išvykę, sugrįžo“, – sakė naujas San Fransisko gyventojas Riteshas Patelis, „Ticket Fairy“ įkūrėjas.

Tai reiškia, kad tinklaveikos (angl. networking) galimybės yra visur. „Gali būti vakarienėje ir kalbėtis apie iššūkius, su kuriais susiduri kaip startuolio įkūrėjas, o kitą minutę kažkas prie stalo sako, kad gali padėti“, – sakė jis. „Jie išsiunčia žinutę ir staiga tu turi prisistatymą ar susitikimą su reikalingu asmeniu, kurio niekada nebūtum pasiekęs el. paštu ar per socialinius tinklus. Tai beprotiška!“

Lankytojams San Fransiske ir Silicio slėnyje svarbiausia yra išbandyti technologijas anksčiau, nei jos pasieks masinę rinką. „Atrasite pažangiausias technologijas, apie kurias likęs pasaulis nežinos dar šešis–dvylika mėnesių“, – sakė Patelis. Pavėžėjimo paslaugos, tokios kaip „Uber“ ir „Lyft“, čia buvo plačiai naudojamos dar prieš tapdamos pasaulinėmis kompanijomis, o dabar autonominiai „Waymo“ automobiliai užima didelę rinkos dalį šioje srityje ir jais gali naudotis bet kas, atsisiuntęs programėlę.

4. Pekinas (Kinija)

GII indekse Kinijos sostinė pralenkė visus kitus miestus pagal mokslinių tyrimų rezultatus, prisidėdama 4% prie visų pasaulyje publikuotų straipsnių. Tačiau gyventojai sako, kad tikroji Pekino stiprybė yra jo pusiausvyra tarp aukštųjų technologijų infrastruktūros ir gilių kultūrinių šaknų.

„Kiti „išmanieji miestai“ iš tiesų sutelkia dėmesį į modernumą, bet Pekinas sujungia inovacijas, kultūrą ir gyvenimo kokybę, todėl jis atrodo tuo pačiu metu pažangus, bet unikalus“, – sakė DI futuristė Elle Farrell-Kingsley, kuri šiuo metu Pekiną vadina savo namų baze. Ji sako, kad kasdienį gyvenimą palaiko super-programėlės, tokios kaip „Alipay“ ir „WeChat“, kurios abi apima vertimo parinktis, QR kodų mokėjimus ir maisto užsakymo sprendimus. Ji taip pat sako, kad DI, ypač „Deepseek“ ir „DouBao“, yra integruotas į kasdienes paslaugas, o tai palengvina vertimą anglakalbiams.

Vienintelis erzinantis dalykas gali būti išvykimas iš namų ir suvokimas, kad kitur paslaugos nėra tokios sklandžios. „Čia viskas taip gerai veikia, kad beveik pamiršti, kokios integruotos ir novatoriškos šios paslaugos gali būti, kol neišvyksti“, – sakė ji. „Retai matau didelių technologinių nesklandumų ir dažnai jaučiuosi nusivylusi ar nekantri lankydamasi kitose šalyse ir neturėdama šių paslaugų ar kai viskas nevyksta taip sklandžiai.“

Keliautojai gali patirti pažangų miesto DI iš pirmų lūpų, užsisakydami „Baidu“ „Apollo“ robotaksį. „Tai neįtikėtinai jaudinanti patirtis, ypač todėl, kad ten nėra vairo!“ – sakė Farrell-Kingsley. „Tiesiog įlipi ir automobilis pajuda pats, o tai atrodo ir futuristiška, ir stebėtinai saugu.“

5. Seulas (Pietų Korėja)

Penktoje vietoje GII inovacijų klasterių sąraše esantis Seulas sudaro 5.4% pasaulinių patentų paraiškų ir pirmauja Azijoje pagal rizikos kapitalo sandorius (užleisdamas vietą tik San Fransiskui). Gyventojai sako, kad Pietų Korėjos noras diegti naujoves kyla iš būtinybės, nes maža šalis turi ribotą gamtos išteklių kiekį.

„Šalis turi konkuruoti per inovacijas ir technologijas“, – sakė Chrisas Obermanas, Seule gyvenantis nuo 2024 m. ir rašantis apie savo keliones „Moving Jack“. „Daugelio žmonių seneliai gyveno skurde, todėl vis dar yra didžiulis noras ir energija augti, tobulėti, diegti naujoves ir neatsilikti.“

Didžioji dalis inovacijų ir technologijų yra integruota į kasdienį gyvenimą. Namuose paprastai yra durys, kurios atrakinamos skaitmeniniais kodais, o mokėjimo sistemos be grynųjų reiškia, kad išeinant iš namų tereikia telefono. „Raktus, korteles, piniginę, grynuosius; aš galiu tiesiog palikti [juos] visus namuose“, – sakė Obermanas.

Lankytojai gali patirti futuristinę miesto infrastruktūrą palei Cheongyecheon upelį – pėsčiųjų aikštės zoną su savaeigiais elektriniais autobusais, į kuriuos galite įlipti ir išlipti. Visame mieste 24/7 veikia savitarnos parduotuvės be kasininkų, leidžiančios klientams paimti produktus ir susimokėti prie išmaniųjų aparatų, o DI sistemos stebi atsargas ir užkerta kelią vagystėms.

Pono Obuolio išvada:

Kol mes džiaugiamės galėdami atsiskaityti telefonu parduotuvėje, šie miestai jau gyvena pasaulyje, kur piniginės neegzistuoja, vairuotojai yra prabanga, o tavo viešbučio darbuotojas gali būti robotas. Tai nėra ateitis, bičiuliai. Tai dabartis. Tik kitur.

Iki greito!

Jūsų Ponas Obuolys.