Anthropic pristato didžiausią daugiakalbį AI tyrimo etapą

Data: 2026 m. kovo 20 d.

Daugiau nei 80 tūkst. žmonių papasakojo, ko jie tikisi – ir ko bijo – naudodami dirbtinį intelektą kasdien

Anthropic ką tik paskelbė tyrimo rezultatus, kurie gali būti didžiausi kokybiniai AI naudojimo duomenys istorijoje. Per vieną savaitę gruodžio mėnesį dalyvavo lygiai 80 508 žmonės iš 159 šalių ir 70 skirtingų kalbų. Tai ne eilinė anketa su penkiais atsakymų variantais – tai gilūs, atviri pokalbiai, kuriuos vedė pačios Anthropic sukurtas AI pašnekovas, „Anthropic Interviewer" – Claude versija, specialiai suprogramuota vesti pokalbius masiniu mastu ir gauti gausesnius kokybinius duomenis nei tradicinės apklausos.

Tyrime buvo keliami keturi pagrindiniai klausimai: kam paskutinį kartą naudojote AI? Ko norėtumėte, kad AI galėtų padaryti jūsų gyvenime? Ar jis jau žengia ta linkme? Ir ko labiausiai bijote dėl šios technologijos?

Ko žmonės nori iš AI

Didžiausia aspiracijų kategorija – „profesinis tobulumas" – buvo paminėta beveik 19% respondentų. Šie žmonės nori, kad AI atliktų rutiniškus, pasikartojančius darbus, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į tikrai prasmingus dalykus: strateginius, sudėtingus, žmogiškuosius.

Sveikatos darbuotoja, dirbanti su 100-150 žinučių per dieną ir radusi „daugiau kantrybės slaugėms, daugiau laiko paaiškinti šeimos nariams", nėra išskirtinis atvejis. Ji reprezentuoja dešimtis tūkstančių duomenų rinkinyje.

Kitos populiarios sritys apima asmeninę transformaciją (13,7%), gyvenimo organizavimą, mokymąsi ir net – beveik kas dešimtas – socialinę transformaciją: nuo ligų gydymo iki institucijų stiprinimo. Tai ne abstraktūs norai – kai kurie respondentai pasakojo apie konkrečius atvejus, kai gydytojas Izraelyje naudojosi AI, kad susintetintų tyrimus apie sunkų neurologinį sutrikimą, kurio vietiniai specialistai negalėjo diagnozuoti – ir pirmą kartą po daugelio metų jo naktys tapo ramios.

Ar AI padeda? 81% sako taip

Apie 81% respondentų sakė, kad AI jau padėjo jiems artėti prie šių tikslų, ypač didindamas produktyvumą, palaikydamas mokymąsi ir teikdamas kognityvinę pagalbą.

Tačiau empiriniai Anthropic duomenys atskleidžia subtilesnį vaizdą. Tyrime iškilo tai, ką Anthropic vadina „šviesos ir šešėlio" efektu: tos pačios AI galimybės, kurios kuria naudą, sukelia ir žalą – ir dažnai tam pačiam asmeniui vienu metu. Kas vertina emocinę pagalbą iš Claude, tris kartus dažniau baiminasi, kad nuo jo taps priklausomas. Kas naudoja AI mokytis, taip pat nerimavo dėl kognityvinės atrofijos. Ir svarbiausia – nauda buvo aprašyta iš gyvai patirtos patirties, o baimės dažniausiai buvo numatančios: kas gali įvykti.

Didžiosios baimės: nepatikimumas, darbų praradimas ir autonomijos netektis

Nerimas išlieka plačiai paplitęs. Dažniausiai minimos problemos: kognityvinis atrofikavimas (16,3%), valdymo spragos (14,7%), dezinformacija (13,6%), priežiūra (13,1%) ir net tai, kad AI yra per daug apribotas (11,7%). Nepatikimumas, darbo vietų praradimas ir autonomijos netektis – pagrindiniai rūpesčiai.

Ekonominis nerimas buvo stipriausias bendro AI sentimento prognozuotojas – žmonės, jaučiantys finansinį nepastovumą, yra žymiai skeptiškesni AI trajektorijos atžvilgiu.

Geografinė sklaida: optimizmas priklauso nuo ekonominės padėties

Pasauliniu mastu 67% respondentų žiūri į AI pozityviai, ir nė viena šalis nenusmuko žemiau 60% teigiamo sentimento. Tačiau tas optimizmas pasiskirsto nevienodai: didesnis optimizmas – Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, kur AI dažniau matomas kaip laipteliai aukštyn, o ne kaip grėsmė. Daugiau skepticizmo – Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur ekonominis ir valdymo nerimas yra didžiausi. Respondentai iš Užsachario Afrikos, Centrinės Azijos ir Pietų Azijos buvo maždaug du kartus labiau linkę negu iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos sakyti, kad jie apskritai neturi jokių nuogąstavimų dėl AI.

Verslininkas Kamerūne apibūdino AI kaip „lygių galimybių kūrėją", nes tai leido jam pasiekti profesionalų lygį keliose srityse vienu metu šalyje, kur jis negali sau leisti daug nesėkmių. Verslininkas Ugandoje sakė, kad vienintelis būdas jam įsitvirtinti rinkoje buvo technologijų kūrimas, nes finansavimą iš Afrikos gauti beveik neįmanoma. Turtingesnėse šalyse AI tampa kognityviniu gerovės įrankiu perkrautiems profesionalams. Mažesnių pajamų šalyse jis veikia kaip šuolio mechanizmas įgūdžiams, pajamoms ir verslo kūrimui.

AI apklausia AI naudotojus – ir žmonės atviri

Kokybinių interviu skalė čia yra precedento neturinti. Tradiciškai toks tyrimas būtų kainaves šimtus tūkstančių dolerių ir trukęs mėnesius. Šis testas parodė, kad Anthropic Interviewer yra perspektyvus masiniu mastu – buvo galima atlikti 1 250 interviu su įvairiais profesionalais, norint suprasti jų jausmus dėl AI darbe. Tokio masto tyrimai būtų buvę brangūs ir ilgai trukę naudojant tradicines interviu metodes.

Tyrėjai sakė, kad jie nesitikėjo, kad žmonės bus tokie atviri. Respondentai dalijosi gedulu, psichikos sveikatos krizėmis, finansiniu nepastovumu, santykių nesėkmėmis – dalykais, kurių žmonių apklausejai retai išgirsta tradicinėse tyrimų aplinkose. Tyrėjai tai priskyrė iš dalies klausimams, o iš dalies tam, kad nėra jokių socialinių sąnaudų pažeidžiamumui, kai klausytojas nėra žmogus. Ta pati savybė, kuri verčia žmones kreiptis į AI dėl emocinės paramos savo kasdieniniame gyvenime, verčia juos būti atviresnius AI vedamame interviu.

Kai kurie pavyzdžiai atskleidžia gilų emocinio saugumo paradoksą. JAV magistrantūros studentas prisipažino pasakantis Claude dalykus, kurių negalėjo pasakyti savo partneriui. Jis apibūdino tai kaip emocines išdavystes panašų jausmą. Pietų Korėjos respondentas aprašė, kaip įtempti santykiai paskatino jį daugiau kalbėtis su AI, ir kad šis kalbėjimasis jam kainavo draugystę.

Platesni AI poveikio aspektai

Kai prašoma išmatuoti žmogiškąją AI kainą, skaičiai tampa neramūs. WEF „Future of Jobs Report 2025", kuris apklausė daugiau nei 1 000 darbdavių, atstovaujančių 14 milijonų darbuotojų 55 ekonomikose, prognozavo, kad iki 2030 m. 92 milijonai darbo vietų bus pakeistos, o 170 milijonų naujų bus sukurta – grynasis prieaugis 78 milijonai darbo vietų. AI ir informacijos apdorojimas turėtų turėti įtakos 86% įmonių iki 2030 m.

Tačiau poveikis nėra tolygus. Tyrimų rezultatai rodo, kad mes galime būti pirmųjų AI sukelto darbo vietų praradimo etapų liudytojais. Skirtingai nei ankstesnės technologinės revoliucijos, kurios pirmiausia paveikė gamybą ar rutininį raštvedybos darbą, generatyvinis AI gali pakeisti kognityvines užduotis, atliekamas žinių darbuotojų – tradiciškai vienos iš saugiausių užimtumo kategorijų.

Bedarbystė tarp 20-30 metų amžiaus technologijoms atvirose profesijose išaugo beveik 3 procentiniais punktais nuo 2025 m. pradžios, žymiai daugiau nei jų bendraamžiams kitose profesijose ir visų technologijų darbuotojų. Tai patvirtina anekdotinius pranešimus, kad generatyvinis AI prisideda prie įdarbinimo kliūčių, su kuriomis susiduria neseniai kolegijas baigę technologijų absolventai.

Ponas Obuolys sako

Štai ką reikia suprasti: Anthropic nepaklausė 80 508 žmonių todėl, kad būtų miela – jie paklausė, nes šie skaičiai lemia jų produktą, jų modelių kūrimą ir jų saugos sprendimus. Kol kitos AI kompanijos stato laboratorijose, Anthropic stato pokalbių lange.

Ir tas „šviesos ir šešėlio" efektas yra labai esminis: žmonės vienu metu jaučia produktyvumo augimą ir baiminasi kognityvinės atrofijos. Jie naudoja AI išgyventi ryte – ir bijo, kad vakare nebegalės mąstyti savarankiškai. Tai ne prieštara. Tai nuojauta.

O tos geografinės skirtybės? Jos neatsitiktinės. Kentas Vakarų Europoje bijo darbo vietų – nes turi ką prarasti. Startuolio kūrėjas Ugandoje mato priemonę – nes jis kitaip nesugeba gauti finansavimo. AI nėra neutrali jėga. Ji yra santykinio pranašumo stipriklis: pasiturintiesiems – našumo priemonė, skurstantiems – šansas.

Ir štai klausimai, kuriuos turėtumėte užduoti dabar: jei 16% žmonių jau baiminasi kognityvinės atrofijos, kiek yra pernelyg didelis skaičius? Jei 81% sako, kad AI padeda, o 67% vis tiek nerimauja – ką tai pasako apie tai, kokia bus mūsų santykis su technologija? Ir jei AI jau tampa emocinio išleidimo vožtuvu sveikatos specialistams (kurie naudoja jį dvigubai dažniau nei kitos profesinės grupės), kas nutinka, kai mašina tampa arčiausiu patarėju?

Atsakymai – duomenyse. Tik reikia turėti drąsos juos perskaityti.

---

Šaltiniai: Anthropic Research (Claude Users Study), TipRanks, Glen Rhodes, AI Tools Club, Hybrid Horizons, Powrpractice, World Economic Forum, Goldman Sachs AI Research, Harvard Gazette, St. Louis Federal Reserve, ITIF