„OpenAI" teisme: misija žmonijai ar 30 milijardų dolerių kišenėje?
Data: 2026 m. gegužės 6 d.
Gregas Brockmanas teisme prisipažino turintis beveik 30 mlrd. dolerių vertės dalį „OpenAI", ir tai tapo centrine Elono Musko bylos ašimi: kaip pelno nesiekianti labdaros organizacija gali praturtinti savo įkūrėjus tokiu mastu?
Trumpai (TL;DR):
„OpenAI" prezidentas Gregas Brockmanas teisme atskleidė, kad jo dalis bendrovėje siekia beveik 30 mlrd. dolerių – suma, kuri iki šiol nebuvo vieša.
Tai tapo pagrindiniu Musko advokato argumentu: kaip pelno nesiekianti labdaros organizacija gali praturtinti savo įkūrėjus tokiu mastu?
Byla gali sustabdyti „OpenAI" IPO planus ir iš esmės pakeisti tai, kaip dirbtinio intelekto bendrovės bus finansuojamos ir valdomos ateityje.
Kiekviena tikra drama sukasi aplink vieną klausimą. Šioje jį uždavė advokatas Stevenas Molas teisme Oklende, Kalifornijoje: "You just happen to be $30 billion richer?" Brockmanas atsakė trumpai: atlyginimas jam visada buvo antraeilis misijos atžvilgiu. Tačiau tas 30 mlrd. dolerių skaičius pakeitė viską. Techninis ginčas tapo paprastu klausimu: ar labdaros organizacija gali praturtinti savo įkūrėjus?
Iš dienoraščio – į teismo salę
„OpenAI" prezidentas ir įkūrėjas Gregas Brockmanas pirmadienį teisme patvirtino, kad jo dalis bendrovėje siekia beveik 30 mlrd. dolerių. Šį skaičių Muskas naudoja įrodinėdamas, kad „OpenAI" išdavė pelno nesiekiančios organizacijos misiją.
Brockmanas taip pat nurodė, kad asmeniškai neįnešė į „OpenAI" nė cento. Advokatas Molas spaudė jį dėl akcijų pelno siekiančiame „OpenAI" padalinyje ir priminė, kad Brockmanas niekada neįvykdė pažado paaukoti 100 000 dolerių pelno nesiekiančiai organizacijai.
Brockmanas savo dienoraštyje fiksavo tiek asmeninį, tiek profesinį gyvenimą. Molas jame aptiko 2017 m. įrašą: „Finansiškai, kas mane nuves iki 1 mlrd. dolerių?" Advokatas klausė, ar Brockmanas labiau siekė praturtinti save, o ne finansuoti pelno nesiekiančią organizaciją. Brockmanas teisme atsakė, kad „OpenAI" misija visada buvo jo pagrindinis motyvas.
Interesų konfliktas: „Cerebras" ir Altmano pinigai
Brockmanas taip pat atskleidė, kad turi akcijų dviejose Altmano remiamose įmonėse: dirbtinio intelekto lustų startuolyje „Cerebras" ir branduolių sintezės energetikos bendrovėje „Helion Energy".
2017 m. Brockmanas asmeniškai investavo į „Cerebras". Tuo pačiu laikotarpiu jis dalyvavo „OpenAI" vidinėse diskusijose dėl finansinių sandorių su ta pačia bendrove. 2025 m. gruodį „OpenAI" pasirašė 10 mlrd. dolerių vertės skaičiavimo pajėgumų sutartį su „Cerebras" ir suteikė 1 mlrd. dolerių paskolą. 2026 m. vasarį „Cerebras" vertinimas padvigubėjo – nuo maždaug 8 mlrd. iki 23 mlrd. dolerių, iš esmės dėl „OpenAI" įsipareigojimų.
Brockmano paties prisiekusiojo parodymuose rašytinių įrodymų, kad jis atskleidė savo „Cerebras" akcijų turėjimą Muskui, nėra. Tai – pelno nesiekiančios organizacijos vadovas, kuris sprendė dėl sandorių su bendrove, kurioje pats turėjo asmeninių akcijų.
Musko motyvas: misija ar konkurencija?
Byla kyla iš 2015 m., kai „OpenAI" buvo įkurta kaip pelno nesiekiantis startuolis. Muskas buvo vienas pirmųjų jo rėmėjų, kol bendrovė tapo kapitalistine įmone, vertinama 852 mlrd. dolerių.
„OpenAI" kontrargumentas yra tiesmukiškas: Musko prieštaravimai mažiau susiję su labdaros tikslais, labiau – su konkurencine padėtimi. Bendrovė teigia, kad Muskas pats palaikė pelno siekiančią struktūrą prieš palikdamas „OpenAI" valdybą 2018 m. ir kad jo ieškinys skirtas pakenkti varžovui.
Brockmanas teisme pridūrė, kad Muskas privertė „OpenAI" darbuotojus dirbti prie savivaldžių automobilių technologijų „Tesla" naudai. Tai – atsakomasis smūgis žmogui, kuris teisme save pristatė kaip idėjinį altruistą.
Dauguma teisinių analitikų vertina Musko bylą kaip silpną. Tačiau tikrasis tikslas galbūt niekada nebuvo teisminė pergalė. „OpenAI" surinko 122 mlrd. dolerių finansavimą esant 852 mlrd. dolerių vertinimui, o IPO planai išlieka – Musko ieškinys reikšmingos įtakos jiems neturėjo.
Kas lemia šio teismo reikšmę pasauliniu mastu
Nuosprendis, laukiamas 2026 m. gegužės pabaigoje, gali tapti precedentu. Bylos esmė: ar pelno nesiekianti organizacija gali legaliai perkelti savo pagrindinį turtą į pelno siekiančią struktūrą, vertinamą 852 mlrd. dolerių, nepažeisdama steigimo misijos.
„OpenAI" šią pertvarką įvykdė gavusi Kalifornijos ir Delavero generalinių prokurorų pritarimą 2025 m. spalį, o vėliau surinko 122 mlrd. dolerių iš „Amazon", „Nvidia", „SoftBank" ir kitų investuotojų. Europoje, kur dirbtinio intelekto reguliavimas yra griežtesnis, šis teismas domina ir dėl kitos priežasties: jei net JAV teismas imasi tikrinti, ar dirbtinio intelekto bendrovės laikosi deklaruojamų principų, atskaitomybės klausimai taps dar aštresniais.
Teismas gali nuspręsti, ar „OpenAI" apskritai gali egzistuoti kaip pelno siekianti įmonė, ir netgi pašalinti dabartinę vadovybę, įskaitant Altmaną. Toks sprendimas tiesiogiai paveiktų kiekvieną dirbtinio intelekto bendrovę, svarstančią panašią struktūrinę transformaciją.
Ponas Obuolys sako:
Brockmanas teisme aiškino, kad atlyginimas jam visada buvo antraeilis. Priminsime: kalbame apie žmogų, kuris į „OpenAI" asmeniškai neįnešė nė cento, o jo dienoraštyje 2017 m. ryškiai buvo užrašyta: kaip pasiekti pirmąjį milijardą? Dabar jo dalis verta 30 mlrd. dolerių. Misija, aišku, buvo svarbiausia.
Musko vaidmuo šiame spektaklyje taip pat nėra šventasis. Jo paties „xAI", kaip jis prisipažino teisme, naudoja „OpenAI" modelius savo sistemoms apmokyti. Konkurentas, skundžiantis konkurentą dėl komerciškumo, o pats tuo metu naudojasi jo technologijomis. Gerai, kad bent teisėja Gonzalez Rogers tai pastebėjo.
Lietuva ir Europa čia tiesiogiai nedalyvauja, tačiau Briuselis atidžiai stebi. Jei net Amerikos teismas imasi klausti, kur nukeliavo labdaros pinigai ir kodėl valdybos nariai tyliai laiko akcijų sandoriuose, dvelkiančiuose interesų konfliktu, dirbtinio intelekto valdysenos diskusija Europoje taps daug rimtesnė. Ir tai reikia suprasti tiesiogiai.
Šaltiniai: „Reuters", „NBC News", „ABC News", „CNBC", „Bloomberg", „MIT Technology Review", „Fortune", „TechCrunch", „The Next Web".