Tūkstančiai žmonių parduoda savo tapatybę dirbtiniam intelektui – už grašius

Data: 2026 m. kovo 24 d.

Kas nutinka, kai jūsų veidas, balsas ir privatūs pokalbiai tampa prekiaujama preke, o jūs pats – samdomas darbininkas milijardų vertės AI kompanijoms?

Nauja „giginės ekonomikos" karta – AI mokymo darbininkai – įkelia vaizdus iš savo aplinkos, nuotraukas, vaizdo įrašus ir garso įrašus, maitindami dirbtinį intelektą duomenimis. Kadangi Silicio slėnio apetitas aukštos kokybės žmogiškiems duomenims pranoko tai, ką galima surinkti atviroje interneto erdvėje, iškilo klestintis duomenų biržų pramonės sektorius.

27 metų Jacobus Louwas iš Keiptauno, Pietų Afrika, užsidirbo 14 dolerių už kelis vaizdo įrašus, kuriuose filmavo savo kojas ir aplinką vaikščiodamas šaligatviu. Tai atitinka 10 kartų didesnį užmokestį už šalies minimalų atlyginimą arba pusę savaitės maisto išlaidų. Per kelias savaites Louwas užsidirbo 50 dolerių įkeldamas kasdienio gyvenimo nuotraukas ir vaizdo įrašus į Kled AI platformą.

22 metų studentas Sahilas Tigga iš Ранči, Indijoje, reguliariai uždirba pinigus leisdamas Silencio platformai naudoti savo telefono mikrofoną miesto triukšmo garso duomenims – restorano viduje ar judrioje sankryžoje. Jis uždirba daugiau nei 100 dolerių per mėnesį – pakankamą sumą visiems maisto produktams.

Čikagoje 18 metų suvirinimo praktikantas Ramelio Hill pardavė privačius žinučių pokalbius su draugais ir šeima Neon Mobile platformai, kuri moka 0,50 dolerio už minutę, ir užsidirbo kelias šimtus dolerių.

Kas perka jūsų tapatybę

Kled AI, įkurta 2025 m. gegužę, šiuo metu įvertinta daugiau nei 100 milijonų dolerių – tai platforma, kur eiliniai žmonės gali įkelti savo duomenis ir gauti už tai pinigų, o įmonės įgyja prieigą prie struktūrizuotų duomenų rinkinių, skirtų naujos kartos AI modeliams mokyti.

Per pirmuosius 90 dienų Kled išmokėjo vartotojams: pirmoje grupėje – 52 000 dolerių, antroje – 64 000, trečioje – 75 000, ketvirtoje – 150 000, o penktoje – net 350 000 dolerių. Beveik 700 000 dolerių jau paskirstyta, o eilėje laukia dar daugiau mokėjimų, kurie tik auga dvigubai ar trigubai.

2025 m. lapkričio 4 d. įkūrėjas Avi Patelis paskelbė, kad Kled pritraukė per 300 duomenų sutarčių, kurias reikia įvykdyti. Kompanija pardavinėja duomenis kai kurioms didžiausioms AI laboratorijoms pasaulyje, įskaitant Google NotebookLM kūrėjų komandą.

Be Kled, rinkoje veikia ir kitos platformos: Luel AI – Y Combinator paramos turinčią startuolė – perka daugiakalbius pokalbius maždaug už 0,15 dolerio per minutę; ElevenLabs leidžia skaitmeniškai klonuoti jūsų balsą ir licencijuoti jį kitiems už bazinį 0,02 dolerio per minutę tarifą.

Kodėl dirbtinis intelektas alkanas žmogiškų duomenų

AI kompanijos žino, kad mokėdamos asmenims už duomenų licencijavimą jos išvengia autorių teisių ginčų, kurie galėtų kilti pasikliaujant vien internetinių šaltinių kaupimo būdu. Šioms įmonėms taip pat reikalingi aukštos kokybės duomenys, kad modeliuotų naujas, patobulintus elgesio būdus savo sistemose.

Kompanijos veikia dviejų spaudimų sankirtoje: auganti reguliavimo kontrolė dėl duomenų kilmės ir didėjantis poreikis įvairiems, didelio apimties duomenų rinkiniams, kurie palaiko multimodalius ir agentinius modelius.

Pasaulio bankas konstatuoja: šie duomenys rodo potencialą besivystančioms šalims kurti kvalifikuotą AI darbo jėgą ir stiprinti savo pozicijas pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje. Nors anglų kalba šiandien dominuoja mokymo duomenyse, nauji formatai – pavyzdžiui, vaizdo įrašai – sukuria naujas galimybes žemų ir vidutinių pajamų šalims dalyvauti.

Kai ekonominis priversmas sutampa su technologijų badu

Kai AI kompanijų duomenų alkis susijungia su pasauline ekonomine nelygybe, kyla nelygiaverčiai mainai. Išsivysčiusiose šalyse tai – eksperimentas. Besivystančiose – būtinybė.

Hill, Čikagoje esantis AI mokytojas, pasakoja, kad už maždaug 11 valandų pokalbių užsidirbo 200 dolerių, bet aplikacija dažnai išjungdavo ir neuždelsus neišmokėdavo pažadėtų pinigų. "Neon visada buvo abejotinas, bet aš jį naudojau, kad gautu papildomų, lengvų pinigų sąskaitoms ir kitiems dalykams".

Ekspertai teigia, kad AI rinkos remiasi "lenktynėmis į dugną atlyginimų srityje" ir "laikinu paklausos žmogiškiems duomenims". Kai paklausa pasikeičia, "darbuotojai lieka be jokios apsaugos, perkeliamų įgūdžių ar socialinio saugumo tinklo", o vieninteliai laimėtojai yra "platformos pasaulio šiaurėje, kurios užgriebia visą ilgalaikę vertę".

Kas įrašyta smulkiu šriftu

Jennifer King, Stanfordo universiteto žmogui orientuoto dirbtinio intelekto instituto duomenų privatumo tyrėja, nerimauja, kad AI duomenų biržos suteikia mažai aiškumo, kaip ir kur vartotojo duomenys bus naudojami. Be supratimo apie savo teises ar realios galimybės jomis derėtis, "vartotojai susiduria su rizika, kad jų duomenys bus pakartotinai naudojami būdais, kurių jie nemėgsta, nesupranta arba niekada nenumatė, beveik neturėdami jokių gynybos priemonių".

Neon pardavinės duomenis, surinktus aplikacijos, „AI kompanijoms, siekiančioms kurti, mokyti, testuoti ir tobulinti mašininio mokymosi modelius, dirbtinio intelekto įrankius bei sistemas ir susijusias technologijas".

Neon renka ir sujungia platų asmeninių bei naudojimo duomenų spektrą, dalinasi jais su partneriais ir trečiosiomis šalimis bei pasilieka plačias teises perorientuoti arba atskleisti duomenis – palikdama vartotojus stebėti politikos pokyčius ir atsisakyti, jei nesutinka. Atsižvelgiant į duomenų rinkimo apimtį, Neon Mobile moka mažą kainą už vartotojų privatumą.

Jei ištrinsite Neon aplikaciją (bet neužvėrėte savo Neon paskyros), jūsų skambučiai vis tiek gali būti įrašomi, kai jums skambins kiti Neon vartotojai. Jei norite sustabdyti skambučių įrašymą su kitais Neon vartotojais, turite uždaryti paskyrą per profilio nustatymus.

2024 m. rugsėjį – vos kelias savaites po Neon Mobile paleidimo – TechCrunch atskleidė saugumo spragą, leidžiančią bet kam pasiekti vartotojų telefono numerius, skambučių įrašus ir transkriptus. Hill sako, kad Neon Mobile niekada jo neįspėjo apie pažeidimą, ir dabar jis labai nerimauja, kad jo balsas galėtų būti piktnaudžiaujamas internete.

Privatumo požiūriu – teisinė dykuma

Davidas Evanas Harriss, dėstantis AI etiką Kalifornijos universitete Berklyje, pasakoja, kad kadangi JAV neturi federalinių nuostatų dėl privatumo ir AI mokymo, žmonės neturi standartizuotos teisės atsisakyti AI mokymo taip, kaip turi žmonės tokiose šalyse kaip Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Pietų Korėja.

AI sistemos yra tokios duomenų alkanos ir nepersiregimos, kad mes turime dar mažiau kontrolės, kokie duomenys apie mus renkami, kam jie naudojami ir kaip mes galime pataisyti arba pašalinti tokią asmeninę informaciją.

Kai kurie ieškiniai taip pat apima kaltinimus, kad kompanijos rinko arba performavo vartotojų duomenis be tinkamo atskleidimo ar sutikimo. Pavyzdžiui, Riganian prieš LiveRamp byloje, vartotojų grupė išliko po ankstyvojo atmetimo pareiškimo, kaltindama duomenų brokerį naudojus AI įrankius rinkti, sujungti ir parduoti asmeninę informaciją, gautą tiek iš internetinių, tiek iš neprijungtų prie interneto šaltinių.

Ponas Obuolys sako

Žiūrėkite, kas vyksta: milijardų vertės AI kompanijos, kurios savo produktus reklamuoja kaip žmonijos ateitį, samdo žmones iš besivystančių šalių už keliolika centų per minutę, kad šie įkeltų savo veidus, balsus ir asmeninį gyvenimą. Niekas neskaitė susitarimo sąlygų – 47 puslapių juridinio teksto. Niekas nežino, kur tie duomenys keliauja toliau. O kai saugumo pažeidimas atsitinka? Tyla.

Kled didžiuojasi mokėjusi 700 000 dolerių vartotojams. Skamba įspūdingai, kol nesuskaičiuoji, kad kompanija įvertinta 100 milijonų. Tai 0,7 procento. Likusius 99,3 procento – investuotojai ir įkūrėjai. Duomenys – jūsų. Pelnas – jų.

Ir žinokite – kai Google ar OpenAI nusipirks tą duomenų rinkinį už milijonus, jūs negausite nė cento papildomai. Nes pasirašėte tą dokumentą, kuriame buvo parašyta "visišką ir nuolatinę teisę". Sveiki atvykę į XXI amžiaus skaitmeninę plantaciją.

---

Šaltiniai: The Guardian, TechCrunch, Malwarebytes, Stanford HAI, UNCTAD, World Bank Digital Progress Report 2025, IMF, U.S. Copyright Office