Agentinė inžinerija ne tas pats, kas vibe coding
Data: 2026 m. birželio 9 d.
AI generuojamas kodas gali atrodyti tobulai ir vis tiek sugriūti production – štai kodėl disciplinuotas agentinis procesas yra vienintelis atsakingas atsakas į vibe coding euforijos bangą.
Trumpai (TL;DR):
Vibe coding yra greitas, bet pavojingas: AI generuoja vizualiai tvarkingą kodą, kuris gamybinėje aplinkoje paprasčiausiai neveikia.
Agentinė inžinerija prideda sistemingus apsaugos sluoksnius: specifikacijas prieš kodą, audito agentus ir dokumentacijos sinchronizavimą realiu laiku.
Lietuvos kūrėjai masiškai sėda ant AI bangos, tačiau inžinerinė branda atsilieka nuo įrankių greičio, ir tai kelia realią verslo riziką.
Yra vienas paprastas klausimas, kuriuo reikėtų pradėti kiekvieną pokalbį apie AI ir programavimą: ar gali pasitikėti tuo, ką AI parašė? Ne ar tai atrodo gerai. Ne ar automatiniai testai žali. Būtent ar veikia ten, kur turi veikti.
Kai žali testai meluoja
Scenarijus jau tapo klasikiniu. AI sugeneruoja funkciją, visi testai praeina, užduotis pažymima kaip atlikta. Paskui ateina integracijos etapas ir paaiškėja, kad ta funkcija gamyboje niekada nebuvo kviečiama. Arba ji tikisi duomenų laukų, kurių įrašymo posistemė tiesiog neišsaugo.
Tai ir yra didžiausia AI generuojamo kodo rizika: ne sintaksės klaidos, o functionality simulation (funkcionalumo simuliavimas) – kai kodas atrodo baigtas, bet realaus darbo nedirba. „Snyk" saugumo tyrėjai tai apibūdina paprastai: vibe coding virsta vibe debugging, o derinimo kaina sparčiai auga, nes kūrėjas nė nesupranta, ką iš tiesų išsiuntė į produkciją.
Lietuva čia nėra išimtis. Pagal 2025 metų duomenis, daugiau nei 60 procentų lietuvių programuotojų jau kasdien naudoja AI pagalbos įrankius: „GitHub Copilot", „Claude" ir kitus. Vilnius sparčiai tampa regioniniu fintech ir deep tech centru, kur klaidų kaina produkcinėje aplinkoje yra labai apčiuopiama: tylus duomenų praradimas, saugumo spragos, pasenusi dokumentacija.
Konteksto atotrūkis: nematoma problema
Net jei pirmoji versija veikia, laikui bėgant iškyla antra problema: context drift (konteksto atotrūkis). Kai dokumentacija atsilieka nuo realaus kodo, kita AI sesija remiasi pasenusiais duomenimis ir pakartoja tas pačias klaidas, tik kitoje vietoje.
Kodas auga. Dokumentacija sensta. Pakeitimai krenta chaotiškai. Po kelių savaičių sistema, kurią sukūrei greitai ir efektyviai, tampa techniniu košmaru, nors jai tėra du mėnesiai.
Europoje reguliacinė aplinka šią problemą dar labiau aštrins. ES Dirbtinio intelekto aktas reikalauja, kad didelės rizikos sistemose būtų užtikrinamas atsekamumas ir dokumentuotas sprendimų priėmimas. Generuoto kodo, kurio autorius net neperskaitė, atsekamumas yra lygus nuliui.
Agentinė inžinerija: procesas, ne magija
Skirtumas tarp vibe coding ir agentinės inžinerijos nėra įrankis. Tai požiūris.
Vibe coding reiškia: užklausa, žali testai ir paleidimas į produkciją. Agentinė inžinerija prasideda specifikacijos rašymu dar prieš paleidžiant AI. Paskui ateina automatiniai apsaugos sluoksniai: specifikacijai atitinkantis vykdymas, priešiškumo auditas, tikrinantis ar funkcija realiai veikia, o ne tik atrodo veikianti, ir dokumentacijos sinchronizavimas kiekvieno pakeitimo metu.
„Anthropic" savo Claude Code geriausių praktikų gairėse akcentuoja būtent tai: AI agento efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo struktūrinio konteksto, kurį jam pateiki. Taisyklė „niekada nepaleisk nepatikrinto kodo" turi būti įgyvendinta per sistemingus draudimų mechanizmus, o ne per priminimus užklausose. Priminimus AI gali ignoruoti. Sisteminių draudimų negali.
Mokėjimas pasakyti „ne" – brangiausias įgūdis
Kai kodą sukurti tapo pigu, sunkiausias inžinerinis sprendimas tapo visai kitas: nestatyti funkcijos, kurios nereikia.
Kiekviena nauja funkcija pigiai kainuoja sukurti, bet brangiai prižiūrėti. Ji prideda naujų klaidų, plečia sistemos pažeidžiamų vietų skaičių ir galiausiai tampa technine skola, kurią mokėsi vėliau. AI šią tendenciją sustiprins, nes sugeneruoti šimtą funkcijų dabar kainuoja tiek pat, kiek anksčiau kainavo viena. Be aiškios atsisakymo politikos gausite ne greitą produktą, o greitą chaosą.
Šis klausimas ypač aktualus startuoliams, kurie nori judėti greitai. Greitis be inžinerinės disciplinos nėra pranašumas, tai laiko bomba.
Praktinis atsakas: seminaro „Masterclass: Vibe Coding" esmė
Lietuviškas rinkos atsakas į šią problemą yra konkretus. „Ponas Obuolys" ruošia vienos dienos intensyvų seminarą, skirtą tiksliai šiai spragai užpildyti. Ne geresnių užklausų rašymui, o inžinerinio proceso suformavimui.
Seminaro šerdis yra pilnas darbo srautas: nuo reikalavimų dokumento iki kodo pakeitimo pasiūlymo su veikiančiais apsaugos agentais ir dokumentacija, kuri neatsiliks nuo kodo. Dalyviai dirba su savo realiomis repozitorijomis, ne su sintetiniais pavyzdžiais.
Praktinė programa apima užbaigtumo audito agentą su 12 įvairių tikrinimų, kurie skiria realiai veikiančią funkciją nuo tariamos: integracijos pėdsako patikrą, parametrų atitikties auditą, pasitikėjimo ribų vertinimą. Verdiktas paprastas: OK, WARN arba BLOCKED. Jokių pilkų zonų.
Prie programos pridedami 15 apsaugos agentų apima saugumo spragų aptikimą, duomenų bazių migracijos apsaugą, failų dydžio kontrolę ir mokėjimų apsaugą. Taip pat 10 proceso komandų ir 4 specializuotos kompetencijos, įskaitant lt-humanizer, įrankį generuotam tekstui suskambinti natūralia lietuvių kalba. Dvi sesijų datos: birželio 27 ir 28 dienomis, liko atitinkamai 20 ir 18 vietų.
Ponas Obuolys sako:
Vibe coding euforija primena pirmą kartą važiuojant su autopilotu: atrodo, kad viskas keičiasi. Kol automobilis pirmą kartą sustoja ten, kur neturėjo. Technologija ta pati, bet kontekstas visai kitas.
AI sugeneruotas kodas, kurio niekas neperskaitė ir netikrino, nėra sparti inžinerija. Tai atidėtas gedimas. Klausimas tik vienas: ar jis sprogs testuojant, ar kai klientas bandys pervesti pinigus.
Gera žinia: disciplinuotas procesas ne sulėtina, o duoda tikrą greitį, nes nereikia grįžti ir taisyti to, kas niekada neturėjo veikti. Kaip sakė seminaro dalyvis Marijus: atėjau galvodamas, kad naudoju įrankį, išėjau supratęs, kad iki šiol jį naudojau tik pusę jo pajėgumo. Tai ir yra skirtumas tarp to, kas padaroma greita ir to, kas tikrai veikia.
Šaltiniai: „Snyk" – Vibe Coding Can Turn Into Vibe Debugging, „Anthropic" – Claude Code Best Practices, „Startup Lithuania" – Tech Ecosystem Report 2025.