Dirbtinio intelekto pūslės anatomija: kodėl technologijų milžinai maldauja ją sprogti

Data: 2026 m. kovo 13 d.

Dirbtinio intelekto investicijos jau virijo viską, ką matėme anksčiau. 2024 metais pagrindiniai technologijų gigantai – Google, Microsoft, Amazon, Meta ir Oracle – išleido 241 mlrd. dolerių infrastruktūros išlaidoms. Bet štai keista: daugelis technologijų lyderių ne tik pripažįsta, kad gyvename AI pūslėje, bet ir sako, kad tai gerai.

"Pūslės yra geros", – mėnesiais straipsniui sakė Hemant Taneja iš General Catalyst. Toks požiūris atskleidžia vieną iš keisčiausių ekonomikos fenomenų – technologijų elitas ne tik tiki, kad jų investicijos atsipirks net ir po katastrofos, bet ir tvirtina, kad visuomenė turėtų jiems būti dėkinga už šį spekuliacijos cirkų.

AI investicijų mastas tiesiog sunkiai suvokiamas. Microsoft atskleidė, kad per tris mėnesius iki rugsėjo pabaigos AI infrastruktūrai išleido beveik 35 mlrd. dolerių. Amazon, Google, Meta ir Microsoft šiemet kartu investuos apie 400 mlrd. dolerių į AI, daugiausia duomenų centrų finansavimui.

Palyginkime: kiekvienas iPhone naudotojas Žemėje turėtų sumokėti daugiau nei 250 dolerių, kad padengtų tokį išlaidų kiekį. O štai dar vienas šokiruojantis faktas: buvęs Fidelity vadovas George Noble teigia, kad OpenAI kasė dieną išleidžia 15 mln. dolerių vien tik Sora palaikymui.

Prognozuojama, kad OpenAI pinigai baigsis 2027 metų viduryje, bet tai netrukdo kompanijai vertinimų augti. Situacija tapo dar keistesnė, kai sausio pabaigoje kinų chatboto DeepSeek netikėtas sėkmingas paleidimas sukėlė susirūpinimą dėl galimos AI pūslės. Nvidia akcijų kainos per dieną smuko 17%.

DeepSeek atvejis atskleidžia, kad AI revoliucija gali būti ne tokia brangi, kaip manėme. Tuo metu, kai GPT-3 ir Claude ima apie 15 dolerių už milijoną žetonų, DeepSeek ima tik 1 dolerį už tą patį rezultatą – 93% kaštų sumažinimas.

DeepSeek pasiekė tokį efektyvumą per novatoriškus mokymo metodus, išleidę vos 5,6 mln. dolerių modelių kūrimui, konkuruojantiems su ChatGPT kelių milijardų dolerių investicijomis. DeepSeek gali prilygti GPT-4 lygio veikimui, naudojant pigesnę aparatūrą.

Šis kinų startuolis pasiekė neįtikėtinus rezultatus neturėdamas prieigos prie pažangiausių lustų dėl JAV eksporto apribojimų. Optimizuodami mokymo procesus ir naudodami silpnesnius AI lustus, kompanija parodė puikų kaštų efektyvumą.

Technologijų elitas propaguoja idėją, kad egzistuoja "gerosios" ir "blogosios" pūslės. Lengviausi istoriniai analogai yra telekomunikacijų plėtra 1990-ųjų dot-com pūslėje ir XVIII a. geležinkelių pūslės. Kiekvienas periodas buvo apibrėžtas per dydžiu infrastruktūros išlaidas, investuotojų euforiją ir pūsles, kurios sprogo, bet vis tiek paliko teigiamų pasekmių.

Geležinkeliai, nutiesti per pūslės metus, sudarė 90% dabartinės Britanijos geležinkelių sistemos bendro ilgio. Žmonės ir įmonės visoje šalyje patyrė didelius efektyvumo prieaugius per pigesnį ir greitesnį žaliavų, gatavų produktų ir keleivių vežimą.

Panašiai labai tikėtina, kad šios sistemos infrastruktūra būtų užtrukusi daug ilgiau įgyvendinti, jei nebūtų buvę 1990-ųjų dot-com pūslės. Kai pūslė sprogo ir dauguma startupų nyko, vartotojai liko su lengvai prieinamų ir itin pigių internetu. Tuomet visi prisijungė prie interneto.

Vienas iš labiausiai neramių AI kraštovaizdžio aspektų yra ciklinių investicijų pobūdis. Paimkime neseniai sudarytą 100 mlrd. dolerių sutartį tarp Nvidia ir OpenAI. Nvidia investuos šią sumą į OpenAI duomenų centrų finansavimui. OpenAI tuomet pripildys šiuos objektus Nvidia lustais.

Kai kurie analitikai sako, kad ši struktūra, kur Nvidia iš esmės subsidijuoja vieną didžiausių savo klientų, dirbtinai išpučia tikrąjį AI paklausą. „Pavojus", – sakė MIT ekonomistas Acemoglu, – „yra tai, kad tokio pobūdžio sandoriai galiausiai atskleidžia kortų namukų".

MIT tyrimas atskleidė, kad 95% iš 52 svarstytų organizacijų buvo pasiekusios nulį investicijų grąžą, nepaisant 30-40 mlrd. dolerių išlaidų GenAI per daugiau nei 300 iniciatyvų.

Skirtingai nuo geležinkelių bėgių ir optinių kabelių, kurie gali tarnauti dešimtmečiais, GPU ir ASIC lustų efektyvus ekonominis gyvenimas yra maždaug vieneri metai. Duomenų centras, pilnas Nvidia H100 lustų 2024 metais, susiduria su rimtais konkurencijos trūkumais prieš centrą su Blackwell lustais 2025 metais ir galimu nykimu su kita architektūra.

Šis technologinis pasendimas keičia visą "gerosios pūslės" argumentą. Ankstesnės pūslės – geležinkeliai, telekomunikacijos, internetas – privedė prie infrastruktūros sukūrimo, kuri galiausiai tapo itin vertinga ir svarbi; Nvidia GPU nyksta daug greičiau nei geležinkelių bėgiai ar optiniai kabeliai.

Kad išvengtų per didelio savo turimų grynųjų pinigų deginimo, didieji Silicio slėnio įmonės, tokios kaip Meta ir Oracle, kreipiasi į privatų kapitalą ir skolas duomenų centrų statybos finansavimui. Prieš 25 metus originalus dot-com pūslės sprogimas įvyko po to, kai, be kitų veiksnių, skolų finansavimas nutiešė optinių kabelių ateičiai, kuri dar neatėjo.

Vienas iš irziniausių "gerosios pūslės" naratyvų aspektų yra tai, kad jis pateikia pateisinimą investuotojams toliau pumpuoti pinigus į AI, nepriklausomai nuo to, ar tai iš tikrųjų prasminga. Tuo tarpu paprastiems žmonėms tokia retorika skamba ciniškai.

Britanijos geležinkelių manija 1840-aisiais taip pat lėmė masyvų kapitalo paskirstymą prastai suplanuotose geležinkelių linijose ir prisidėjo prie 1847 metų bankinės krizės, palikdama investuotojus su milžiniškais nuostoliais. 1850 metų sausį geležinkelių akcijos buvo nusmukusios vidutiniškai 85% nuo savo aukščiausio taško.

Dabartinės AI pūslės sprогimas gali būti "katastrofiškas", kaip įspėjo burbulų tyrėja Carlota Perez. 2025 metų pabaigoje 30% JAV S&P 500 ir 20% MSCI pasaulio indekso buvo laikoma tik penkių didžiausių įmonių, kas buvo didžiausias koncentracijos lygis per pusę amžiaus.

Ir va čia mes turime itin cinišką padėtį. Technologijų milžinai, kurie uždirbti jau milijardus iš ankstesnių technologinių ciklų, dabar mums aiškina, kodėl turėtume jiems būti dėkingi už sukūrimą dar vienos galimos ekonomikos bombos. "Pūslės yra geros" – sako žmonės, kurių pensijų fondų niekas nepalies, kai viskas sugrius.

DeepSeek atvejis puikiai atskleidžia, kaip technologijų industrijos "bereikalingi" šimtai milijardų gali būti radikaliai sumažinti per geresnius algoritmus ir efektyvesnį planavimą. Bet kodėl Silicon Valley elitui turėtų rūpėti efektyvumas, kai jie gali tiesiog spausti dar daugiau pinigų iš pensijų fondų, draudimo bendrovių ir kitų institucinių investuotojų?

Realybė yra tokia: dirbtinio intelekto technologija tikrai yra revoliucinė ir keičianti pasaulį. Bet faktų, kad kažkas yra svarbu, nereiškia, kad už tai reikia mokėti bet kokią kainą, ypač kai tą kainą moka ne tie, kurie sprendimus priima.

Kas yra "geroji pūslė" ir kodėl technologijų lyderiai ją propaguoja?

"Geroji pūslė" – tai teorija, kad kai kurios spekuliacinės investicijos, nors ir baigiasi nuostoliais, palieka vertingą infrastruktūrą. Technologijų lyderiai ją propaguoja kaip pateisinimą savo masyvėms AI išlaidoms.

Kiek iš tikrųjų kainuoja DeepSeek palyginti su ChatGPT?

DeepSeek ima 1 dolerį už milijoną žetonų, kai ChatGPT ima 15 dolerių – tai 93% kaštų sumažinimas. Modelio kūrimui DeepSeek išleido 5,6 mln. dolerių, kai ChatGPT kainavo milijardus.

Kodėl AI pūslė gali būti pavojingesnė nei ankstesnės?

Skirtingai nuo geležinkelių ar optinių kabelių, AI lustai nyksta per metus. Be to, AI investicijos vis dažniau finansuojamos skolomis, o ne nuosavu kapitalu.

Ar DeepSeek tikrai gali konkuruoti su ChatGPT?

Taip, DeepSeek rodė konkurencingą arba net geresnį veikimą programavimo ir matematikos srityse, naudojant daug mažiau kompiuterinių išteklių.

Kada AI pūslė gali sprogti?

Niekas tiksliai nežino, bet kai kurie analitikai įspėja, kad tai gali įvykti artimiausiaisiais metais, ypač jei AI įmonės nesugebės pateisinti savo vertinimų realiais pajamų augimo rodikliais.