Kinija nusprendė: atleisti darbuotoją dėl DI – neteisėta. O Europoje?

Data: 2026 m. gegužės 3 d.

Hangdžou teismas apgynė technologijų darbuotoją, kurį pakeitė dirbtinis intelektas. Precedentas verčia klausti: ar Lietuvos ir ES darbuotojai turi tokią pat apsaugą?

Trumpai (TL;DR):

• Hangdžou apeliacinis teismas patvirtino, kad įmonė neteisėtai atleido darbuotoją, kai jo darbą perėmė dirbtinis intelektas.

• Teismas nustatė, kad DI diegimas yra strateginis verslo sprendimas, o ne nenumatyta aplinkybė. Todėl jis negali būti teisinis pagrindas nutraukti darbo sutartį.

• Sprendimas priimtas tuo metu, kai pasaulio įmonės masiškai atleidžia darbuotojus ir vis labiau remiasi DI. Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius technologijų sektoriuje atleista daugiau nei 78 000 žmonių.

Kinas Zhou uždirbo 300 000 juanių per metus tikrinęs, ar dirbtinio intelekto modeliai generuoja tikslius atsakymus. Tada DI tapo pakankamai pajėgus, kad atliktų ir paties Zhou darbą. Iš to kilo klausimas, kuris šiandien aktualus kiekvienoje IT komandoje nuo Vilniaus iki San Francisko: ar įmonė gali tave atleisti vien todėl, kad algoritmas atpigo?

Byla, kuri tapo precedentu

Zhou dirbo kokybės užtikrinimo srityje, tikrindamas DI sistemos generuojamus sakinius. Jo alga siekė 25 000 juanių per mėnesį. Kai DI ėmė perimti jo funkcijas, įmonė pasiūlė žemesnio lygio poziciją su 15 000 juanių atlyginimu.

Jis atsisakė. Įmonė nutraukė sutartį ir pasiūlė 311 695 juanių kompensaciją. Zhou apskundė sprendimą arbitražui ir laimėjo.

Nepatenkinta arbitražo išvada, įmonė 2025 metų rugpjūtį kreipėsi į rajono teismą Hangdžou, vėliau apskundė sprendimą apygardos teismui. Pralaimėjo abiejuose etapuose.

Bylos esmė: ar DI sukelta darbo vietos transformacija atitinka „esminį objektyvių aplinkybių pasikeitimą" pagal Kinijos darbo sutarčių įstatymą. Tai pagrindas, kuriuo remiantis galima teisėtai nutraukti sutartį.

Kaip teismas apibrėžė skirtumą

Teismai padarė aiškią takoskyrą. Išorinė aplinkybė, dėl kurios darbas tampa neįmanomas, yra teisinis atleidimo pagrindas. Vidinė įmonės priimta strateginė nutartis – ne.

Įmonės sprendimas diegti DI buvo įvertintas kaip savanoriškas žingsnis siekiant konkurencinio pranašumo. Vadinasi, technologinių pokyčių naštą įmonė perkėlė ant darbuotojų pečių, o tai teismas pripažino neteisėtu.

Teismas taip pat pabrėžė: DI integracija yra strateginis pasirinkimas, o ne teisinis „esminis aplinkybių pasikeitimas". Įmonės privalo arba perkvalifikuoti darbuotojus, arba pasiūlyti kitas pareigas su deramu atlygiu.

Teisės ekspertas Wang Xuyang iš Džedziango provincijos pastebėjo, kad sprendimas įtvirtino svarbų principą. Įmonės, kurios gauna naudą iš DI keliamo efektyvumo, privalo prisiimti ir atitinkamą socialinę atsakomybę. DI įdiegimas savaime nesuteikia teisės nutraukti darbo sutarties.

Tai ne vienas atsitiktinis atvejis

Šis sprendimas jau yra antrasis Kinijos teismo verdiktas per pusmetį, patvirtinantis tą patį principą: negalima atleisti darbuotojo vien dėl to, kad jo darbą dabar gali atlikti DI.

Pirmoji byla kilo Pekine. Liu, nuo 2009 metų dirbęs žemėlapių duomenų rinkimo srityje, neteko darbo 2024 metų pradžioje, kai įmonė visiškai perėjo prie automatizuoto duomenų rinkimo.

Pekino arbitražo gairės „esminį aplinkybių pasikeitimą" apibrėžia kaip nekontroliuojamus, nenuspėjamus įvykius: stichines nelaimes ar valstybės priimtus teisės aktus, galutinai sunaikinančius verslą. Verslo sprendimas į šį apibrėžimą nepatenka.

Šie sprendimai pasirodo itin jautriu metu. Pasaulinis technologijų sektorius atleidžia darbuotojus tokiu greičiu, kokio nebuvo nuo pandeminio laikotarpio pabaigos 2022–2023 metais. Vien per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius atleista daugiau nei 78 000 technologijų darbuotojų, ir beveik pusė šių atleidimų tiesiogiai siejami su DI.

O kaip Lietuva ir Europa?

Kinijos teismo precedentas – svarbus. Tačiau lietuvišką IT darbuotoją domina kitas klausimas: ar Europos teisė suteikia panašią apsaugą?

Europos Sąjungos AI Act (Dirbtinio intelekto aktas) aiškiai priskiria DI sistemas, naudojamas personalo atrankoje, veiklos vertinime ar su darbu susijusiuose sprendimuose, prie aukštos rizikos kategorijos. Tai reiškia griežtus skaidrumo ir žmogaus priežiūros reikalavimus.

Darbuotojai turi teisę prašyti paaiškinimų apie DI vaidmenį priimant sprendimus. Tai procedūrinė apsauga. Tačiau ES teisė kol kas tiesiogiai nedraudžia atleisti dėl DI tokiomis kategoriškomis formuluotėmis, kokias pateikė Kinijos teismas.

Mokslinė analizė atskleidžia esminius ES DI akto trūkumus darbo vietų kontekste. Nors įmonėms nustatytos tam tikros pareigos, pernelyg didelis pasitikėjimas išankstinėmis sąlygomis ir į produktų saugumą orientuotas požiūris nepakankamai sprendžia galios disbalanso problemą darbo santykiuose.

Lietuvai tai aktualu konkrečiai. Ekonomikos tyrimai rodo, kad jei Lietuvos technologijų sektoriaus augimas pasiektų pirmaujančių EBPO šalių lygį, BVP padidėtų 1,4 mlrd. eurų kasmet ir būtų sukurta 23 000 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Tačiau automatizacija ir dirbtinis intelektas jau mažina bendrą darbuotojų poreikį, nors aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa tik auga.

Europos darbo rinkos tyrimai fiksuoja naują reiškinį: baimė tapti nereikalingam dėl DI diegimo yra apčiuopiama emocija. Apie pusė darbuotojų nerimauja, kad DI perims jų funkcijas arba siaurins karjeros galimybes.

Technologinės permainos naštą turi prisiimti įmonė, ne darbuotojas

Kinijoje panašūs ginčai sulaukia plačios visuomenės dėmesio, nes šalis ieško pusiausvyros tarp darbo vietų apsaugos ir spartaus DI diegimo pramonėje. Kinija pasirinko šią įtampą spręsti teismų precedentais. Europa – reguliavimu ir direktyvomis. Lietuva kol kas – nei vienu, nei kitu.

Kinijos vyriausybės 2026 metų programiniame dokumente DI poveikis užimtumui pirmą kartą įtrauktas į nacionalinę politikos darbotvarkę. Numatyta stiprinti priemones, skatinančias naujų darbo vietų kūrimą ir verslumą DI laikais.

Ponas Obuolys sako:

Kinijai pavyko pasakyti tai, ko Vakarai vis dar vengia ištarti garsiai: jei įmonė nusprendžia diegti DI ir panaikinti etatą, ji prisiima ir tos transformacijos kaštus. Ne darbuotojas.

ES DI aktas draudžia darbdaviui skenuoti tavo emocijas. Bet leidžia algoritmui spręsti, ar tu vertas etato. Tai ydinga asimetrija: reguliavimas vejasi technologiją, o darbuotojas stovi viduryje ir laukia.

Lietuvos IT specialistui šiandien geriau remtis ne teisine apsauga, o savo verte darbo rinkoje. Kinijoje Zhou laimėjo teisme. Vilniuje greičiausiai reikėtų laimėti darbo rinkoje – kol dar nespėta prarasti abiejose vietose.

Šaltiniai: NPR, Xinhua, China.org.cn, The Next Web, Caixin Global, Dexerto, crypto.news, Lietuvos EM, Soprana Personnel, Emplonet.