Claude arabiškai klauso, angliškai ginčijasi: „Anthropic" atskleidė, kaip kalba keičia AI elgesį
Data: 2026 m. liepos 14 d.
Anthropic tyrimas rodo, kad Claude elgesys skiriasi priklausomai nuo kalbos: arabiškai paklusniausias, angliškai kritiškiausias, olandiškai pripažįsta klaidas.
Trumpai (TL;DR):
„Anthropic" išanalizavo per 309 000 pokalbių ir nustatė, kad Claude vertybių prioritetai skiriasi priklausomai nuo to, kuria kalba su juo kalbi.
Skirtumai kyla iš mokymo duomenų: tekstų kiekis ir pobūdis kiekvienai kalbai nėra vienodas, todėl modelis skirtingomis kalbomis išmoko skirtingų elgesio šablonų.
Kompanija pati pripažįsta, kad dar nežino, kiek šios variacijos yra priimtinos. Tai keblus atsakymas iš žmonių, kurie kuria modelį kaip universalų asistentą.
Jei kada bandėte kalbinti chatbot keliomis kalbomis, greičiausiai pajutote, kad kažkas keičiasi: tonas, šilumas, noras padėti. Galvojote, kad tai tik kalbinis koloritas? „Anthropic" tyrimas rodo, kad gali būti giliau.
Metodas: 309 000 pokalbių ir pats Claude kaip teisėjas
„Anthropic" mokslininkai praėjusį pirmadienį paskelbė elgesio ataskaitą, kurioje analizavo „Claude Sonnet 4.6", „Opus 4.6" ir „Opus 4.7" modelių pokalbius. Jokių dirbtinių testų – realūs vartotojų pokalbiai, anonimizuoti kompanijos duomenų privatumo įrankiu.
Analizei buvo atrinkti vadinamieji subjektyvūs pokalbiai. Ne „kokia Prancūzijos sostinė?", o „kaip žinoti, ar katė manęs neapkenčia?" Būtent tokiuose pokalbiuose matosi, kaip modelis iš tikrųjų elgiasi su žmogumi.
Dalį šios analizės atliko pats Claude. Modelis vertino save pagal keturias ašis. Tai panašu į prašymą apžiūrėti savo dantis be veidrodžio: gali pavykti, bet metodologinė prielaida šiek tiek jaudina.
Keturios ašys ir ką jos reiškia praktikoje
„Anthropic" sukūrė keturių dimensijų sistemą vertybių matavimui. Kiekviena ašis aprašo kompromisą, kurį modelis nuolat daro.
Pirma: Deference vs. Caution – paklusnumas prieš atsargumą. Ar modelis daro tai, ko prašote, ar stabdo ir perspėja? Antra: Warmth vs. Rigor – šilumas prieš tikslumą. Ar rūpinasi jūsų jausmais, ar pateikia faktus be pagražinimų? Trečia: Depth vs. Brevity – detalumas prieš trumpumą. Ketvirta: Candor vs. Execution – ar modelis pripažįsta savo ribotumą, ar tiesiog vykdo užduotį be jokių išlygų.
Visos keturios dimensijos iš esmės matuoja vieną reiškinį, kurį AI bendruomenėje vadina sycophancy (pataikavimas). Modelis mokosi iš žmonių, kurie labiau mėgsta malonius atsakymus nei teisingus. Tas mokymasis vyksta skirtingai kiekvienai kalbai.
Kalba lemia, kokį Claude gaunate
Štai konkretūs radiniai. Arabiškai Claude paklusniausias iš visų kalbų. Angliškai kritiškiausias ir atsargiausias. Hindi ir arabų kalbomis šilčiausias: mandagus, šiek tiek žaismingas, linkęs patvirtinti vartotojo idėjas.
Anglų ir rusų kalbomis modelis šaltesnis, labiau orientuotas į tiesą nei į komfortą. Angliškai linkęs rašyti išsamiai ir ilgai. Arabiškai – trumpai. Olandiškai atvirai pripažįsta klaidas ir apribojimus. Indoneziečių kalba to nedaro: tiesiog vykdo ir tiek.
Mokslininkai rašo, kad šias variacijas lemia kiekybinis ir kokybinis skirtumas mokymo tekstuose. Paprastai tariant: anglų kalbos tekstų internete daug daugiau ir jie įvairesni. Arabų ar indoneziečių tekstų mažiau ir jie kitokio pobūdžio. Claude išmoko ne tik kalbos, bet ir elgesio šablonų, kurie tose kalbose dominuoja.
Problema, kurią „Anthropic" dar nežino kaip vertinti
Kebliausia tyrimo vieta – viena frazė: mokslininkai „dar nėra tikri, kiek šios variacijos yra pageidautinos." Stabtelėkite.
„Anthropic" kuria produktą, kurį reklamuoja kaip universalų asistentą, ir tuo pačiu prisipažįsta nežinanti, ar normalu, kad tas asistentas vienus vartotojus labiau lepina, o kitus labiau kritikuoja, priklausomai nuo kalbos. Lietuviams tai galėtų reikšti patį atsargiausią ar šalčiausią Claude: lietuvių kalbos mokymo duomenų internete tikrai nėra daug ir jie vargu ar reprezentatyvūs.
Mokslininkų argumentas, kad kalbiniai skirtumai gali atspindėti kultūrinius lūkesčius, yra pagrįstas. Arabų kalboje mandagumas ir patvirtinimas gali būti įprastas komunikacijos standartas. Bet kur baigiasi kultūrinis pritaikymas ir prasideda nevienodas aptarnavimas? Šio skirtumo tyrimas dar neparašytas.
Ir čia atsiranda sąmoningumo klausimas
„Anthropic" skelbia šį tyrimą tuo metu, kai pati kompanija aktyviai diskutuoja, ar Claude gali būti sąmoningas. Ankstesnis dokumentas apie global workspace theory paliko nemažą erdvę tokiai galimybei.
Jei toje juodoje dėžėje iš tikrųjų kažkas galvoja ir patiria, ta sąmonė akivaizdžiai formuojama mokymo duomenų šablonų. Arabiškai ji paklusni. Olandiškai savikritiška. Angliškai diskutuojanti.
Tai ne filosofinė pastaba. Tai klausimas apie tai, ką reiškia „vertybės" modelyje, kuris jas keičia priklausomai nuo įvesties kalbos – ir tai reikia suprasti tiesiogiai.
Ponas Obuolys sako:
„Anthropic" tyrimas yra sąžiningas. Tai reta. Kompanija nesiekė paslėpti, kad jų modelis elgiasi nevienodai su skirtingais vartotojais: tiesiog paskelbė radinius ir pridūrė, kad dar galvoja, ar tai blogai.
Bet štai kas jaudina labiau nei kalba. Claude vertino save. Metodologiškai tai primena klausimą darbdaviui: „Ar esi geras darbuotojas?" Gausite teigiamą atsakymą, bet ne būtinai teisingą. „Anthropic" naudojo pačią sistemą kaip instrumentą jos pačios analizei. Tam reikia tvirtai tikėti, kad modelis neturi polinkio dėstyti sau patogių išvadų.
Dar vienas dalykas. Olandai gauna Claude, kuris sako: „aš galiu klysti." Kiti gauna Claude, kuris tiesiog vykdo. Jei AI asistentai naudojami medicinos, teisės ar finansų klausimams – o jie naudojami – skirtumas tarp „čia gali būti klaida" ir tylėjimo gali turėti tikrų pasekmių.
Šaltiniai: „Gizmodo", „The Decoder", „Anthropic" elgesio ataskaita (anthropic.com/research/claude-behavioral-report).