Žurnalistas sukūrė programėlę už 40 eurų. Finansų rinkos prarado 285 mlrd. dolerių. Sutapimas? Ne.

Data: 2026 m. balandžio 13 d.

Vibe coding — AI pagalba kuriamas kodas — per 18 mėnesių tapo 4,7 mlrd. dolerių rinka ir tiesiogine grėsme tradiciniam programinės įrangos verslui. Lietuvos IT sektoriui tai reiškia ne progą, o klausimą: kiek laiko dar mokės už tai, ką AI padaro per 7 savaites?

Trumpai (TL;DR):

• „The Register" žurnalistas su „Claude Code" įrankiu per 7 savaites ir už 40 eurų prenumeratos sukūrė veikiančią komercinę RSS naujienų skaitytuvo programėlę „RSScal" — nuo pirmos kodo eilutės iki veikiančio serverio.

• AI pagalba kuriamo kodo rinka per 18 mėnesių išaugo iki 4,7 mlrd. dolerių ir tapo rimčiausia grėsme 285 mlrd. dolerių vertės programinės įrangos pramonei.

• Tikroji pamoka: AI nekeičia žinių — tik padeda jas greičiau pritaikyti. Kas jų neturi, gauna ne programėlę, o techninę skolą su saugumo spragomis.

Vasario 22 dieną vienas žurnalistas paleido pirmąją kodo versiją ir pradėjo eksperimentą. Po 7 savaičių ir 337 išsaugotų versijų — veikianti, viešai paleista programėlė. Kaina: 40 eurų prenumerata ir 14 dolerių per mėnesį serverio nuoma. Pati programėlė čia nėra svarbiausia. Svarbu tai, ką ji reiškia visiems kitiems.

Nuo naujo termino iki milijardinės rinkos — per pusantrų metų

Andrejus Karpatjis terminą vibe coding (laisvąjį kodavimą) pasiūlė 2025 metų vasarį. Idėja paprasta: pasakai AI, ko nori, AI rašo kodą, tu jo neperžiūri — tiesiog pasitiki ir toliau nurodai. „Merriam-Webster" žodynas terminą įtraukė tą patį kovą. „Collins English Dictionary" jį paskelbė 2025-ųjų žodžiu. Tačiau net pats Karpatjis netruko suabejoti.

Lygiai po metų jis paskelbė, kad laisvasis kodavimas tapo „praėjusiu laiku", ir pasiūlė naują požiūrį — agentic engineering (agentinį kūrimą). Tai ne žodžių žaismas — tai esminis poslinkis suprantant, kaip AI pagalba kūrimas veikia praktikoje. Agentinis kūrimas reiškia struktūruotą žmogaus ir AI bendradarbiavimą: AI agentai kuria ir diegia sprendimus, žmogus rūpinasi architektūra, peržiūra ir kokybe.

Rinkoje šis pokytis jau matomas skaičiais. AI pagalba kuriamo kodo rinka 2026 metais siekia apie 4,7 mlrd. dolerių ir auga 38 procentų per metus. „Gartner" prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos 60 procentų viso naujo kodo bus generuojama AI. Tai ne ateities scenarijus — tai šiandiena.

Žurnalisto sėkmės sąlyga, kurią lengva praleisti

„RSScal" sėkmė atrodo kaip paprastas eksperimentas. Tačiau šioje istorijoje yra detalė, kurią dauguma pasakojimų nutyli: autorius prie RSS programėlių dirbo apie 8 metus — pirmiausia su „Vulture Feeds", vėliau ją perrašė kaip „RSSputin". Jis žinojo, ko nori, ir mokėjo to tiksliai paprašyti. Tai esminis skirtumas tarp sėkmingo produkto ir techninės skolos.

Tyrėjai tai vadina paradoksu: AI padeda sukurti sistemas, sudėtingesnes nei kūrėjas galėtų pastatyti ar net prižiūrėti savarankiškai. METR tyrimas su 16 patyrusių atvirojo kodo kūrėjų parodė, kad naudodami AI įrankius jie dirbo 19 procentų lėčiau — laikas, sutaupytas generuojant kodą, prarandamas jį tikrinant, derinant ir taisant klaidas. Žurnalistas dirbo greičiau nei paprastai — nes žinojo, ką tikrina.

Čia ir glūdi tikroji pamoka. Laisvojo kodavimo darbo eiga keičia įprastą elgseną: kūrėjas aprašo ketinimą paprastais žodžiais, priima sugeneruotą kodą be kruopštaus patikrinimo ir traktuoja AI kaip pagrindinį autorių, o ne pagalbinę priemonę. Žurnalistas šią riziką suprato ir tikrinosi. Daugelis kitų — ne.

Saugumo kaina, apie kurią niekas nekalba

„CodeRabbit" 2025 metų gruodžio analizė atskleidžia, kodėl atsargumas yra ne paranoja. Lyginant 320 AI sugeneruotų ir 150 žmogaus rašytų kodo fragmentų, nustatyta, kad AI generuotas kodas turėjo 1,7 karto daugiau problemų ir 2,74 karto daugiau saugumo spragų.

Atskiri tyrimai rodo dar niūresnius skaičius. Karnegilio Melono universiteto analizė parodė, kad 61 procentas AI sugeneruoto kodo praėjo funkcionalumo testus — tačiau tik 10,5 procento praėjo saugumo testus. Kitaip tariant: iš 10 veikiančių funkcijų maždaug 9 turi išnaudojamas saugumo spragas.

„Tenzai" tyrimas, tikrinęs 15 programėlių, sukurtų penkiais populiariausiais AI kodavimo įrankiais, nustatė, kad nė viena neturėjo CSRF apsaugos, visos pasižymėjo saugumo antraščių trūkumais, o visuose įrankiuose atsirado serverio užklausų klastojimo spragų. 53 procentai komandų, paleidusių AI generuotą kodą į gamybinę aplinką, vėliau aptiko saugumo problemų, praėjusių pradinę peržiūrą. Tai ne teorinė rizika — tai įprastinė padėtis 2026 metais.

„SaaSpocalypse": kai rinka perskaito skaičius

Finansų rinkos šią logiką suprato anksčiau nei daugelis kūrėjų. 2026 metų vasario pirmąją savaitę per 48 valandas iš pasaulinių programinės įrangos akcijų išgaravo 285 mlrd. dolerių. „Jefferies" tai pavadino „SaaSpocalypse". „iShares Expanded Tech-Software Sector" fondas nukrito daugiau nei 20 procentų nuo piko.

Tai ne eilinis rinkos svyravimas. Tai 20 metų debesų prenumeratos modelio pabaigos konstatavimas. Įmonės vis dažniau kuria savus vidaus įrankius, kurie atstoja brangias trečiųjų šalių programinės įrangos prenumeratas. Kai kūrimo sąnaudos artėja prie nulio, iš anksto sukurtos programinės įrangos vertė krinta kartu. Laimi tos platformos, kurios teikia infrastruktūrą ir integracijų pagrindą, ant kurio statoma individualizuota programinė įranga.

AI nenaikina programinės įrangos kaip verslo. Jis atskiria įmones, kurių vertė tvari, nuo tų, kurios laikosi tik darbo eigos patogumo ir augančio naudotojų skaičiaus. Skirtumas esminis — bet ne tiems, kurių nišą AI jau užpildo per 7 savaites.

Lietuva: ne sala, bet ir ne imunitetas

IT paslaugų sektorius Lietuvos ekonomikoje sudaro apie 500 mln. dolerių. Apie 4 procentai šalies darbo jėgos dirba IT srityje — tai daugiau nei 4 200 skaitmeninių įmonių, eksportuojančių paslaugas į 130 šalių. Ši bazė niekur nedingsta. Tačiau ne visi jos segmentai atsiduria vienodoje padėtyje.

Lietuvos IT darbo rinka šiuo metu stipri: paklausos daugiau nei pasiūlos vidurinės ir vyresniosios grandies inžinieriams, debesų kompiuterijos, duomenų ir saugumo srityse. Tai aukštesnio lygio kompetencijų segmentas. Pažeidžiamiausi yra tie, kurių darbas remiasi rutina — svetainių šablonai, projektų valdymo priemonės, paprastos integracijos. Aukšto lygio inžinerinis meistriškumas niekur nedings. Tačiau tiems, kurie uždirba parduodami tipinius sprendimus laisvų darbų platformose, artėja sunkūs laikai.

Kas lieka, kai AI padaro „lengvąją dalį"

Žurnalisto eksperimento pabaiga — ne triumfo istorija. Ji artimesnė budraus optimizmo istorijai. „RSScal" veikia. Tačiau autorius pats pripažįsta: priklausomybė nuo „Claude Code" yra rizika. Pramonės stebėtojai 2026 metus vadina „techninės skolos metais" — AI generuoto kodo antplūdis reikalauja rimto valymo, kai kūrėjai atranda klaidas ir saugumo spragas.

Tikroji pamoka — ta pati, kurią laisvasis kodavimas linkęs ignoruoti: sukurti yra lengva dalis. Prižiūrėti yra tikrasis darbas. Kūrėjai tampa intelektualių sistemų dirigentais, o ne rankinio kodo rašytojais. Gebėjimas formuluoti užduotis, integruoti sistemas ir priimti architektūros sprendimus tampa pagrindiniais įgūdžiais — šalia, o ne vietoje tradicinių programavimo žinių.

Čia ir yra visa ironija. Geriausias laisvojo kodavimo naudotojas — tai žmogus, kuriam AI pagalba mažiausiai reikalinga. Jis tiesiog gali greičiau dirbti tai, ką jau supranta.

Ponas Obuolys sako:

Technologijų žurnalistas sukūrė programėlę už 40 eurų per 7 savaites. Finansų rinkos prarado 285 mlrd. dolerių per 48 valandas. Viena istorija atrodo kaip anekdotas, kita — kaip nelaimė. Iš tiesų abi kalba apie tą patį: kai statyba atpinga, senų pastatų vertė krinta. Paprasčiau nepasakysi.

Smagiausia šioje situacijoje — pats termino krikštatėvis Karpatjis po metų prisipažino, kad savo projekte AI negalėjo naudoti, nes modeliai „neveikė pakankamai gerai". Tuo tarpu žurnalistas be programuotojo diplomo sukūrė komercinę programėlę. Paradoksas? Ne. Logika: AI nemoko. Jis tik padeda greičiau pritaikyti tai, ką jau žinai. Kas to neturi — gauna ne produktą, o saugumo spragų rinkinį su grafine sąsaja.

Lietuvos laisvai samdomi kūrėjai, parduodantys svetainių šablonus ir mažas integracijas — jūs nesate apsaugoti. Klausimas ne kaip išlaikyti nišą, o kaip pakilti aukščiau jos. Po jūsų jau ateina kažkas su 20 dolerių prenumerata ir 7 savaitėmis laisvo laiko — ir jiems visai nesvarbu, kiek metų jūs tai darėte.

Šaltiniai: „The Register" (Thomas Claburn, 2026-04-12); „Taskade" — State of Vibe Coding 2026; „The SaaS CFO" — The SaaSpocalypse; „Cyber Unit" — Vibe Coding and the SaaS Shakeup; „Cloud Security Alliance Labs" — Vibe Coding Security Crisis; „Equixly" — Vibe Coding Security; „FinancialContent" / „Jefferies" — SaaSpocalypse 2026; „CNBC" — How exposed are software stocks to AI tools; „TechBehemoths" — Lithuania IT sector.