„Zero": programavimo kalba, kurią sukūrė žmonės – bet ne žmonėms
Data: 2026 m. gegužės 20 d.
„Zero" yra eksperimentinė programavimo kalba, sukurta AI agentams kaip pagrindiniams vartotojams. Ji kelia klausimą, ar tradicinės kalbos jau per daug žmogiškos automatizuotam kodo rašymui.
Trumpai (TL;DR):
„Zero" yra nauja eksperimentinė programavimo kalba, kurioje AI agentas, o ne žmogus, yra pagrindinis vartotojas nuo pirmos eilutės.
Kalba orientuota į struktūrizuotą klaidų diagnostiką, nuspėjamą sintaksę ir platų standartinių bibliotekų rinkinį, kad agentai galėtų dirbti be papildomų priklausomybių.
Projektas atspindi platesnę tendenciją: po dešimtmečių, kai kalbos buvo kuriamos žmonėms, industrija pradeda klausti, ar laikas kurti jas ir agentams.
Kiekvieną dešimtmetį programavimo pasaulyje atsiranda kalba, kuri pakeičia klausimą. Aštuntajame dešimtmetyje klausta: kaip leisti žmogui kalbėti su mašina? Devintajame: kaip padaryti kodą skaitomą komandai? Šiandien vienas projektas kelia kitokį klausimą: kas nutinka, kai pirminis kalbos vartotojas iš viso nėra žmogus?
Kalba, kurios niekas neturėtų mokytis mintinai
„Zero" kūrėjai savo dokumentacijoje rašo atvirai: sintaksos ir programų sąsajų nereikia įsiminti. Tai ne įspėjimas, o dizaino principas.
Tradicinės programavimo kalbos, nuo C++ iki Python, buvo kuriamos su prielaida, kad jas skaitys ir rašys žmonės. Todėl jos turi išimčių, kontekstinių taisyklių ir vadinamojo „cukraus": trumpinių, kurie daro kodą elegantiškesnį žmogaus akiai, bet nereguliaresnį mašinos logikai.
„Zero" eina priešinga kryptimi. Vienas akivaizdus būdas išreikšti dalykus, net jei tai reiškia daugiau žodžių. Reguliarumas svarbiau už glaustumą. Kalbos paviršius kuo mažesnis, kad AI agentas galėtų ją suvokti iš kelių pavyzdžių, dokumentacijos fragmentų ir kompiliatoriaus grįžtamojo ryšio.
Tai tiesiogiai atspindi, kaip šiuolaikiniai AI kodavimo agentai, „GitHub Copilot", „Cursor" ar „Claude", iš tiesų dirba: ne iš atminties, o iš konteksto.
Struktūrizuota diagnostika kaip naujoji vartotojo sąsaja

Žmogui derinant kodą, neaiškus klaidos pranešimas tik trukdo. Žmogus perskaito, atspėja, išbando.
Agentui tai neveikia. Jei klaidos pranešimas yra laisvo teksto eilutė, agentas ją turi interpretuoti su tikimybių skaičiavimais ir galimais nesusipratimais.
„Zero" sprendžia šią problemą struktūrizuota diagnostika: klaidos, faktai apie kodą, dydžių ataskaitos ir taisymo planai pateikiami mašinai suprantamu formatu. Ne tekstu, o duomenimis. Agentas gali tiksliai nustatyti problemos vietą ir veikti be spėlionių.
IEEE Spectrum analitikai 2025 metais jau kelia šį klausimą: tradicinės kalbos buvo optimizuotos žmogaus skaitomumui. Ar atėjo laikas perprojektuoti jas mašinų supratimui? „Zero" siūlo praktinį atsakymą.
Priklausomybių pragaras ir bandymas iš jo išeiti
Vienas varginančiausių šiuolaikinio programavimo bruožų: prieš parašydamas pirmą prasmingą eilutę, kūrėjas praleidžia valandą ieškodamas reikiamų bibliotekų. Žmonėms tai nuobodu. Agentams tai priešiška aplinka.
„Zero" atsakas yra plati standartinė biblioteka, kurioje dažniausiai reikalingos galimybės jau dokumentuotos ir integruotos. Projekto tikslas: kad dauguma programų galėtų prasidėti be jokios išorinių priklausomybių paieškos.
Europos kontekste tai ypač aktualu. ES Dirbtinio intelekto aktas reikalauja explainability (paaiškiamumo) ir audituojamų sprendimų. Kai AI agentas rašo kodą su dešimtimis trečiųjų šalių bibliotekų, auditų grandinė tampa chaotiška. Kompaktiška, dokumentuota standartinė biblioteka šią problemą bent iš dalies sušvelnina.
Sąmoningai nestabili kalba – ir tai yra planas
„Zero" kūrėjai neslepia: projektas dar nepasiekė 1.0 versijos, tyčia nestabilus, o nesuderinami pakeitimai yra garantuoti. Tai neįprasta komunikacija. Dauguma projektų tokias žinias paslepia smulkiame tekste.
Bet čia slypi visa projekto logika. „Zero" nėra produktas, tai eksperimentas. Kūrėjai tiesiogiai klausia bendruomenės: paleiskite pavyzdžius, žiūrėkite į struktūrizuotą išvestį, siųskite atsiliepimus apie tai, kas agentams padeda dirbti geriau.
Tai atviro kodo metodas, pritaikytas ne naujam įrankiui kurti, o naujai kalbos dizaino krypčiai išbandyti. Skirtumas yra esminis.
Kalbant apie saugumą, kūrėjai perspėja tiesiogiai: pažeidžiamumų reikia tikėtis. „Zero" nėra skirta gamybinėms sistemoms, jautriems duomenims ar patikimai infrastruktūrai. Rekomenduojama ją naudoti tik izoliuotoje, lengvai atstatomomoje aplinkoje.
Ar agentams iš tiesų reikia savo kalbos?
„Hacker News" diskusijoje apie „Zero" iškilo skeptiškas klausimas: ar agentams apskritai reikia atskiros kalbos? Šiandieniniai modeliai jau rašo Python, Rust ir Go, ir daro tai efektyviai.
Tai pagrįstas priekaištas. Tačiau jis nutyli vieną dalyką: tai, kad agentas gali dirbti su esama kalba, nereiškia, kad ta kalba yra jam optimali. 2025 metų „Stack Overflow" apklausa rodo, kad 75 proc. kūrėjų jau naudoja AI įrankius savo darbe, o AI padedamas kodo generavimas auga greičiausiai iš visų kūrėjų įrankių kategorijų.
Kai AI agentai tampa daugumos kodo autoriais, kalbos dizaino klausimas nustoja būti akademinis. Jis tampa inžinerinis.
Lietuva šiame kontekste nėra stebėtoja iš šalies. Vilniaus technologijų bendruomenė aktyviai naudoja AI kodavimo įrankius, o vietiniai startuoliai, kurie dirba automatizavimo ir duomenų valdymo srityse, jau susiduria su tais pačiais iššūkiais: kaip padaryti AI generuotą kodą audituojamą, patikimą ir valdomą.
Ponas Obuolys sako:
Programavimo pasaulis kelis dešimtmečius ginčijosi, kuri kalba geriausia žmogui. „Zero" tiesiog nusprendė tą diskusiją praleisti ir pereiti prie kito klausimo. Projektas šiandien toks eksperimentinis, kad jo kūrėjai patys siūlo jį paleisti tik aplinkoje, kurios nesigailėsite. Tačiau idėja solidesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pagalvokime atvirai: kiek Python kodo per pastarąjį pusmetį parašė žmonės, o kiek modeliai? Jei atsakymas jau nustebino, kitų metų atsakymas nustebins labiau. Kalbos, kuriamos su prielaida, kad jas skaitys žmogus, jau nebėra vienintelė realybė.
„Zero" gali nepavykti. Tikėtina, kad pirminė sintaksė bus pakeista ne kartą. Bet klausimas, kurį šis projektas kelia, išliks ir tada, kai paties projekto galbūt nebeliks. O tai jau yra kažkas daugiau nei dar vienas hobby project.
Šaltiniai: „zerolang.ai", „Hacker News" (ycombinator.com), „IEEE Spectrum", „Stack Overflow Developer Survey 2025", „EU Startups".