Programuotojų profesija keičiasi: Karpathy sako, kad kodą jau rašo agentai
Data: 2026 m. birželio 5 d.
Andrejus Karpathy, vibe coding termino autorius, skelbia kitą etapą: agentic engineering, kai inžinierius ne rašo kodą, o valdo AI agentus. Tai jau ne ateities vizija, o dabartinė praktika.
Trumpai (TL;DR):
Karpathy skiria du lygius: nerimtą „Accept all" vibe coding ir brandesnį agentic engineering, kur žmogus vadovauja AI agentų grupei.
Skirtumas esminis: vienu atveju žmogus priima AI pasiūlymus, kitu – skirsto užduotis, tikrina rezultatus ir sprendžia, kurį agentą paleisti toliau.
„Shopify", „Microsoft" ir „OpenAI" vadovai jau reikalauja AI raštingumo kaip bazinės kompetencijos. Tai tiesiogiai keičia, ko iš programuotojų tikimasi.
Praėjusių metų pradžioje vibe coding skambėjo kaip pajuoka iš rimtų kūrėjų pusės. Dabar tas pats žmogus, kuris tą terminą sugalvojo, sako: tai buvo tik pirmas žingsnis.
Nuo įrašo iki paradigmos
Andrejus Karpathy – buvęs „Tesla" AI vadovas, „OpenAI" bendraįkūrėjas – paskelbė, kad vibe coding ir agentic engineering yra du skirtingi dalykai, kuriuos būtina aiškiai atskirti.
Vibe coding paprasčiausia forma: paprašai, AI sugeneruoja, paspaudžiai „Accept all" ir tikiesi, kad veiks.
Agentic engineering yra kita kategorija. Inžinierius nebepats rašo kiekvienos kodo eilutės, o valdo AI agentų sistemas: skirsto užduotis, tikrina rezultatus, priima architektūrinius sprendimus.
Karpathy teigimu, šiame modelyje kūrėjas dirba su tūkstančių eilučių kodo bazėmis, kurias agentai patys valdo ir atnaujina. Žmogus tampa projekto vadovu, o ne vykdytoju.
Kodėl dabar – ir kodėl tai ne vien Karpathy idėja
Karpathy šios minties neskelbia tuštumoje. „Shopify" generalinis direktorius Tobi Lütke visos įmonės darbuotojams išsiuntė vidinį laišką su aiškiu reikalavimu: prieš prašant papildomų darbuotojų, pirma įrodyk, kad išnaudoji AI maksimaliai.
„Microsoft" vadovas Satya Nadella viešai kalbėjo, kad šiandien didelę dalį kodo jau rašo AI įrankiai, ne žmonių rankos. Samas Altmanas iš „OpenAI" eina dar toliau: jis jau kalba apie scenarijus, kur AI savarankiškai sprendžia mokslines problemas.
Cursor kūrėjos „Anysphere" vadovas Michaelas Truellas ir „Klarna" įkūrėjas Sebastianas Siemiatkowskis laikosi tos pačios pozicijos: AI kodo kūrimas iš eksperimento virto kasdiene darbo praktika.
Tai nėra atsitiktinis sutapimas. Tai signalas, kad technologijų pramonės lyderiai keičia lūkesčius – ir reikalauja, kad programuotojai keistųsi kartu.
Ką tai reiškia Lietuvos IT sektoriui
Lietuva turi tvirtą IT eksporto sektorių: nuo „Vinted" iki daugelio užsienio bendrovių padalinių Vilniuje ir Kaune. Programuotojai čia yra viena geriausiai apmokamų profesijų, o jų paklausa ilgai atrodė neliečiama.
Jei agentic engineering tampa nauju standartu, iškyla svarbus klausimas: ar Lietuvos IT darbo rinka reaguoja laiku?
Europoje jau matomas pirmasis atsakas. Nyderlandų, Vokietijos ir Skandinavijos technologijų bendrovės darbo skelbimuose šalia tradicinių reikalavimų deda naujus: mokėjimas formuluoti AI užduotis (prompt engineering), gebėjimas prižiūrėti agentų darbo srautus, supratimas apie AI sistemų ribas.
Lietuvos universitetai ir profesinio mokymo institucijos kol kas daugiausia moko tradicinės programavimo logikos. Agentic engineering mąstymo ugdymas lieka individualia atsakomybe, o ne sisteminiu mokymu.
Skirtumas tarp žaidimo ir darbo
Karpathy skyrimas nėra akademinis. Jis turi praktinių pasekmių.
Paprastą vibe coding gali naudoti bet kas. Tačiau rimtas darbas su AI agentais reikalauja ko nors, ko neišmoksi paspaudęs „Generate": supratimo, kaip sistemą suprojektuoti, kaip patikrinti, ar agento sugeneruotas kodas daro tai, ko iš tiesų reikia, ir kaip atpažinti, kada AI klysta taip, kad pats to nepastebi.
Agentic engineering nepanaikina inžinerinių žinių poreikio. Jos tiesiog naudojamos kitur: ne rankinėje kodo sintaksėje, o sisteminėje logikoje ir kritiniame vertinime.
Tai geras signalas tiems, kurie bijojo, kad AI tiesiog pakeis programuotojus. Tačiau ir rimtas perspėjimas tiems, kurie mano, kad nieko keisti nereikia.
Kai memas tampa standartu
2025 metų pradžioje vibe coding buvo pokštas iš dalies. Praėjus porai metų, to paties termino autorius skelbia brandesnę jo versiją.
Istorija pažįstama: internetas prasidėjo kaip akademinis žaislas. Telefonas – kaip pramogos priemonė. AI kodas – kaip eksperimentas hobistams. Tada ateina žmonės, kurie tai ima naudoti rimtai. Ir momentas, kai tai pastebima viešai, dažniausiai jau yra ne pradžia, o vidurys.
Ponas Obuolys sako:
Karpathy sugalvojo terminą, kurį pusė IT pasaulio vartojo kaip pajuoką, o kita pusė – kaip pasiteisinimą nerašyti testų. Dabar jis grįžta ir sako: žaidimo laikas baigėsi, dabar yra agentic engineering.
Kiekvienas naujas terminas šioje industrijoje reiškia, kad kažkam reikia pirkti naują knygą, lankyti naują kursą ir atnaujinti „LinkedIn" aprašymą. Karpathy moka pavadinti dalykus taip, kad visi jaustų, jog atsilieka.
Tačiau skirtumas tarp „Accept all" ir tikro agentų valdymo yra realus – ir tai reikia suprasti tiesiogiai. Klausimas tik tas, ar Lietuvos IT rinka tai supras anksčiau, nei kitose šalyse bus pereita į dar kitą etapą. Mes paprastai reaguojame laiku. Bet „laiku" vis sparčiau reiškia „dabar", o ne „kitais metais".
Šaltiniai: „X" (Andrejaus Karpathy įrašas), „Buttondown / AI News", „agenticengineer.com", „The Verge" (Shopify memo), „Business Insider".